Norint išspręsti likusias problemas bus statomas naujas tiltas per Nerį, o tai vėl sukels laikinų nepatogumų vairuotojams.
Eismas vyksta visomis juostomis
Kaune, Šilainių rajono pakraštyje, šalia „Megos“, kur susikerta „Via Baltica“ magistralė ir pagrindinė šalies transporto arterija, kelias Vilnius – Klaipėda, milžiniškos automobilių grūstys jau seniai tapusios itin opia problema.
Įvykus bent menkiausiam eismo įvykiui vairuotojai ilgam stringa spūstyse, kurios nusidriekia net kelis kilometrus. Tai ypač aktualu rytinio ar vakarinio piko valandomis bei šiltais vasaros savaitgaliais, kai pro Kauną daugybė sostinės gyventojų traukia į pajūrį.
Dalis šių problemų nuo šiol turėtų išnykti. Pagaliau baigtas vienas anksčiau planuotos rekonstrukcijos etapų – iki dviejų papildomų eismo juostų Vilniaus bei Klaipėdos kryptimis praplatintas prie „Megos“ esantis transporto mazgas, įrengtos lėtėjimo juostos, pertvarkyti nusukimai į Šilainius bei išvažiavimai.
Pokyčiai jaučiami jau dabar
Nors darbai dar nėra visiškai pabaigti, tačiau vairuotojai jau gali džiaugtis ryškiais pokyčiais. Praplatėjus keliui čia jau nesiformuoja spūstys, įrengti šviestuvai puikiai pagerina eismo sąlygas esant prieblandai bei tamsiuoju paros metu.
Tiesa, dar kyla šokių tokių problemų vyksta nuo Vilniaus link Klaipėdos. Nors įvažiavimui į „Megą“ skirta atskira eismo juosta, dar ne visi vairuotojai priprato prie pasikeitimų. Esama ir tokių, kurie laviruoja plačiame kelyje, iš trečiosios eismo juostos nusprendžia rikiuotis į pirmąją.
Artimiausiu metu šiems ne tik pavojų keliantiems, bet ir eismo srautus stabdantiems manevrams bus užkirstas kelias. Baigdami visus darbus, kelininkai įrengs apribojimus, atskirsiančius link uostamiesčio vykstančius, tranzitinius transporto srautus nuo vietinių, keliaujančių į „Megą“ ar jos prieigose esančius gyvenamųjų namų rajonus.
„Pavasarį bus pakloti viršutiniai kelio dangos sluoksniai, padarytas ženklinimas“, – esminius, kitiems metams likusius darbus minėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
Keisis eismo tvarka A1 ir „Via Baltica“ sankirtoje
Dar viena probleminė vieta – automagistralės „Via Baltica“ susikirtimas su keliu Vilnius – Klaipėda (A1). Vykstant remonto darbams, nuo Marijampolės Kauno kryptimi vykstantiems vairuotojams vis dar tenka gaišti laiką spūstyse.
Eismo sąlygoms neigiamą įtaką daro ne tik šioje vietoje susidarantis vadinamas „piltuvo efektas“, kai dviejų eismo juostų kelias susiaurintas iki vienos juostos, tačiau ir ypač dideli krovininio transporto srautai.
Panašu, kad šie nepatogumai – laikini. Dabar kaip tik vyksta šios dalies rekonstrukcija, baigiamas tvarkyti viadukas. Kelių direkcijos vadovas V. Andrejevas minėjo, jog po visų šių darbų eismo sąlygos turėtų ženkliai pagerėti, o kai kurie vairuotojai turės rinktis kiek kitus maršrutus.
„Tai tipinis „konfliktinis“ taškas, kai kertasi skirtingais keliais vykstančio transporto srautai. Todėl ieškojome būdų, kaip minimaliomis sąnaudomis tai išspręsti. Nuo Klaipėdos vystantys automobiliai galės netrukdomai važiuoti link Vilniaus, o norintys apsisukti ir vykti į Sargėnus, turės pasirinkti kitą maršrutą, kuris nesikirs su atvažiuojančiais nuo Marijampolės ir vykstančiais link Vilniaus. Modeliavimas parodė, kad šis sprendimas turėtų puikiai veikti“, – portalui DELFI sakė V. Andrejevas.
Situacija iš esmės pagerės tik pastačius naują tiltą
Praplatinus prie „Megos“ esantį transporto mazgą, šie pokyčiai neturės esminės įtakos vykstantiems nuo Vilniaus link Klaipėdos.
Problema ta, jog pagrindinė šalies transporto arterija, kelias A1 per Nerį driekiasi dviem gana siaurais A. Meškinio tiltais, kurie neoficialiai dar vadinami „Kleboniškio tiltu“. Akivaizdu, jog dviejų eismo juostų kiekviena kryptimi tikrai per mažai, tad šalia jų turėtų iškilti ir trečiasis tiltas.
Konkursą jo statybai yra laimėjusi bendrovė „Kauno tiltai“. Pasak Kelių direkcijos vadovo V. Andrejevo – naujasis tiltas pagal statybos sudėtingumą – analogų šalyje kol kas neturintis objektas. Jį pastačius bus imtasi kitų darbų. Vidurinį tiltą ketinama platinti iki keturių eismo juostų.
„Kitas, kiek vėliau statytas tiltas dar turi apie 40 metų tarnavimo resursą, jis bus remontuojamas“, – sakė V. Andrejevas.
Preliminari 5 metus truksiančio projekto vertė siekia 100 mln. eurų, iš kurių apie 60 mln. eurų numatyti tiltų ir viadukų statybai.
Tilto statybos – jau visai greitai
Kelių direkcijos vadovas V. Andrejevas portalui DELFI minėjo, jog praėjusią savaitę pagaliau baigti visi tilto projekto derinimo formalumai. Iki šiol būta tam tikrų kliūčių dėl higienos normų, kas ir stabdė statybos leidimo išdavimą.
„Praėjusią savaitę gautas leidimas naujo tilto statyboms. Kaip tik dabar galima pradėti pirmuosius darbus, nes Neryje neneršia lašišos bei kitos žuvys. Tikimės, kad bendrovė „Kauno tiltai“ per žiemą pastatys tarpines atramas, o vasarą jau galėsime matyti aiškius tilto kontūrus“, – vylėsi V. Andrejevas.
Kelių direkcijos skelbtą konkursą naujo tilto projektavimo ir statybos darbams laimėjusios bendrovės „Kauno tiltai“ atstovai kiek anksčiau yra minėję laukiantys statybos leidimo ir esantys pasiruošę darbus pradėti kuo greičiau.
„Tilto statybos parengiamieji darbai nedelsiant bus pradėti tik gavus statybos leidimą bei perėmus statybvietę“, – sakė bendrovės „Kauno tiltai“ Tiltų statybos aikštelės ir statinio vadovas Kęstutis Stankus.
Statant tiltą – vėl bus ribojamas eismas
Visi kelininkų darbai, eismo sąlygų gerinimas rekonstruojant, platinant ar remontuojant kelius turi ir neišvengiamą, tačiau laikiną blogybę – spūstis suformuojančius eismo apribojimus. Panašu, kad jų nebus išvengta ir statant naująjį tiltą.
Apie tai yra užsiminęs „Kauno tiltų“ atstovas K. Stankus. Jis patvirtino, kad pradėjus statybas, kils tam tikrų nepatogumų nuo Vilniaus link uostamiesčio vyksiantiems vairuotojams.
„Tilto statybos metu bus užtikrintas transporto eismas viena kryptimi dvejomis juostomis, tačiau minimalių eismo ribojimų neišvengsime.
Pagrindiniai darbai vyks greta eismo, tačiau numatyti laikini kelio krašto atitvėrimai“, – sakė bendrovės „Kauno tiltai“ Tiltų statybos aikštelės ir statinio vadovas K. Stankus.