„Tanagros“ sunkvežimių remonto padalinio vadovas Aurimas Prascevičius pastebi, kad šie dalykai, taip pat siekis išvengti remonto reiso metu, gerokai pakoregavo transporto įmonių vadovų požiūrį į technikos priežiūrą.
„Veiklos pradžioje mūsų įmonės asortimente buvo turbūt visas įmanomas atsarginių detalių spektras nuo pigiausių iki originalių. Tačiau patirtis parodė, kad užimti vietą sandėliuose menkai žinomų prekinių turkiškų ar kiniškų ženklų agregatais yra neracionalu – vežėjai jas tiesiog ignoruoja ir beveik visuomet pirmenybę teikia kokybei. Ypač, kai kalba eina apie dalykus, susijusius su vilkiko saugumu ar tiesiogine įtaka darbo našumui. Išimtys daromos retai ir tik tais atvejais, kai naudojant nenaują ar pigią detalę iš tiesų nekils jokių rūpesčių. Tarkim viena paskutinių panašių operacijų, atliktų mūsų servise buvo kondicionieriaus kompresoriaus keitimas: naujas MAN agregatas kainuoja maždaug 1500 litų, o dėvėtas – apie 600 litų. Tokiam agregatui sugedus vairuotojas patirs diskomfortą, bet tai greičiausiai nebus darbus trikdanti problema. Kalbant apie, tarkim, stabdžių sistemos remontą, į pigius pasiūlymus vežėjai net nežiūri. Dažniausiai renkamasi „Sach“, „Knorr-Bremse“ ar panašių gamintojų, turinčių tiekimo sutartis su pačiais sunkvežimių gamintojais, produktai“, – pasakojo A. Prascevičius.
Pašnekovo teigimu, tokia elgsena lemia palyginti gerus techninių apžiūrų rezultatus Lietuvoje. 61 proc. kasmet tikrinamų N2 (bendroji masė nuo 3,5 t iki 12 t) ir N3 (bendroji masė didesnė kaip 12 t) klasės automobilių kontrolierių „palaiminimą“ gauna iš pirmo karto. Tikrinant priekabas ir puspriekabes (O3 ir 04 klasės) neturinčia trūkumų pripažįstama per 70 proc. transporto priemonių.
Nuo praėjusių metų balandžio iki šio birželio iš viso priminei techninei apžiūrai buvo pateikta 799 906 įvairių transporto priemonių. N2 ir N3 „kalibro“ mašinos tarp jų sudarė 5,99 proc. arba 47 914. Jokių didelių trūkumų kontrolieriai nerado patikrinę 29 228 sunkvežimius.
TA stočių pateikti duomenys rodo, kad didžiausia bėda sunkiojo transporto problema – „akių ligos“. T. y. 18,47 proc. visų trūkumų susiję su automobilių žibintų reguliavimų ir skleidžiamo šviesos srauto neatitikimo nustatytiems reikalavimams. 15,27 proc. atvykėlių į technines apžiūras turi rūpesčių dėl pateikiamų netvarkingų dokumentų (paprastai dėl įvairių mokestinių prievolių įvykdymo). Trečia dažniausiai fiksuojama bėda susijusi su stabdžių sistemos darbu. 13,85 proc. sunkiasvorių transporto priemonių vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 70 proc. kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos.
Per minėtą laikotarpį 11,64 proc. tikrintų mašinų gavo atvykti į TA pakartotinai po to, kai pašalino priežastis, lemiančias įvairių eksploatacinių skysčių, galinčių užteršti aplinką ar sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams, nuotėkį.
Transportininkų „nuodėmių“ penketuką vainikuoja pastabos dėl pernelyg didelio lanksto ar lankstinės jungties elementų sudilimo. Šį trūkumą turėjo 8,46 proc. apžiūrėtų sunkvežimių.
Rečiau (7,44 proc.) automobilių buvo išbrokuoti dėl išmetimo sistemos sandarumo ar tvirtinimo bėdų, pernelyg mažos talpos ar neatitinkančio nustatytų reikalavimų gesintuvo (6,75 proc.), neleistinų stiklo pažeidimų ar tamsinimo (4,04 proc.).
Priekabų ir puspriekabių (O3 ir 04 klasės) didelių trūkumų sąraše dominuoja stabdžių problemos. 18,51 proc. šių transporto priemonių tos pačios ašies vieno rato stabdymo jėga nesiekia 70 proc. kito rato stabdymo jėgos. Antra – stovėjimo stabdžių efektyvumas mažesnis nei 16 proc. Šį trūkumą turėjo 7,7 proc. tikrintų priekabų ir puspriekabių. Trečia (4,26 proc.) – bendras darbinių stabdžių sistemos efektyvumas, skaičiuojamas pagal didžiausią leidžiamą masę, yra mažesnis nei numatyta. Dar TA stočių tikrintojai atkreipia dėmesį į pernelyg didelį lanksto ir lankstinės jungties elementų sudilimą (3,91 proc.) bei faktą, kad ant tos pačios ašies montuojamos skirtingo tipo padangos.