Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, visų jų savininkai gavo kvietimus apsilankyti firminiuose servisuose ir perprogramuoti variklio valdymo blokus. Kiek žmonių sureagavo į tokius laiškus, kol kas tikslių duomenų nėra. Tačiau besidominčių, ar neatlikus šių darbų nekils problemų eilinės techninės apžiūros (TA) metu, skaičius gerokai padidėjo.
Į šį klausimą atsako Techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.
„Visų pirma reikia pabrėžti, kad tas parametras – azoto oksidų (NOx) kiekis išmetamosiose dujose, tapęs vadinamojo „Dyzelgeito“ ašimi, techninės apžiūros metu nė vienoje Europos šalyje nebuvo ir nėra matuojamas. To net teoriškai padaryti nėra galimybių, nes šie cheminiai junginiai fiksuojami laboratorijose, naudojant specialią aparatūrą.
Ką ir kaip privalu tikrinti atvykus į TA centrą, labai tiksliai apibrėžia galiojantys teisės aktai. Kol kas juose nėra padaryta jokių pataisų ir nenumatyta jokių naujų reikalavimų, todėl bent jau artimiausiu metu azoto oksidų kiekiai nebus matuojami“, – pabrėžė R. Vėlavičius.
„Transporto studijų“ ekspertas taip pat akcentavo, kad nėra svarstomos galimybės techninės apžiūros metu tikrinti, ar EA189 kodu pažymėtus variklius turintys automobiliai apsilankė „Volkswagen“ grupės įmonių atstovybėse, pasirūpino variklio valdymo bloko perprogramavimu ir gavo atitinkamus atitikties sertifikatus ar įrašus serviso knygelėse.
Nors klientams išsiuntinėtuose laiškuose pažymima, kad „šią techninė priemonę atlikti būtina“, mašinų savininkams garantuojama, jog bet kokiu atveju automobiliai yra „techniškais saugūs ir tinkami važinėti viešojo eismo keliais“, taip pat kad nekils jokių kliūčių su automobilio registracija. Kitaip tariant nenumatoma nei „botago“, nei „pyrago“ – ar keisti variklio kompiuterio programą priklauso nuo kiekvieno žmogaus sąmoningumo ir geranoriškumo.
„Ar automobilis atitinka galiojančius aplinkosaugos reikalavimus dėl išmetamų teršalų kiekio, tikrinama automobilį registruojant pirmą kartą, tai yra, suteikiant leidimą dalyvauti viešajame eisme, ir tai yra daroma analizuojant gamintojo išduotus dokumentus – atitikties liudijimą, paprastai vadinamą „COC‘u“ (Certificate of Conformity).
Jei automobilis turi galiojantį „COC‘ą“, registravimui nėra jokių kliūčių. „Dyzelgeito“ atveju šis dokumentas gautas pateikus neteisingus duomenis, tačiau, remiantis turimomis žiniomis, jų niekas nesiryžo pripažinti negaliojančiais.
„Volkswagen AG“ koncernas su kontroliuojančiomis institucijomis susitarė, kad problema bus sprendžiama perprogramuojant nemokamai variklio valdymo blokus – tai padarius teršalų emisija turėtų atitikti normas. Tačiau prievolės automobilių savininkams pasirūpinti šia operacija, bent jau mūsų šalyje, nėra, todėl nėra pagrindo techninės apžiūros metu iš žmonių kažko reikalauti“, – teigė R. Vėlavičius.
Atkreiptinas dėmesys, kad keisti tokią padėtį – kontroliuoti ar „dyzelgeito“ automobiliai buvo tinkamai sutvarkyti – būtų galima Valstybinei transporto inspekcijai priėmus atitinkamus nutarimus. Kita vertus Lietuvoje lig šiol apskritai nebuvo ir nėra jokios transporto parko formavimo politikos: valstybei vienodomis sąlygomis leidžia įvežti ir registruoti tiek itin taršias, tiek itin „žalias“ mašinas.
Todėl būtų mažų mažiausiai keista, jei prieš „Audi“ ar „Volkswagen“ automobilių savininkus, nereaguojančius į koncerno atstovų raginimus perprogramuoti variklių valdymo blokus, būtų griebiamasi kokių nors sankcijų.
Aplinkosaugos specialistai bei medikai akcentuoja, kad transportas vis dar yra vienas didžiausių oro teršėjų, o gyventojų sergamumo bei mirtingumo struktūroje lėtinės neinfekcinės plaučių ligos tarp kitų ligų yra trečioje-penktoje vietoje. Būtinybę mažinti azoto oksidų (Nox) išmetimo kiekius specialistai laiko itin svarbia, nes ši medžiaga neigiamai veikia nervų sistemą, mažina kraujospūdį. NO reaguodamos su deguonimi sudaro labai nuodingas dujas NO2, kurios dirgina viršutinius kvėpavimo organus, sukelia kosulį, ašarojimą, didesnės koncentracijos veikia plaučius ir gali būti mirties priežastimi.