Tikroji hibridų tarša ir degalų sąnaudos: realybė gerokai liūdnesnė nei deklaruojama

Įvertinus realius taršos ir degalų sąnaudų parametrus bei juos palyginus su gamintojų deklaruojamais duomenimis, Europos Komisija nurodė, kad dabar galiojantys šių rodiklių skaičiavimai privalo būti keičiami. Tyrimas parodė, kad realiomis sąlygomis automobiliai išmeta gerokai daugiau teršalų, o ir deklaruojamos degalų sąnaudos būna kelis kartus didesnės.

Rezultatai neatitinka siekiamų tikslų

Vienas iš Europos Sąjungos tikslų – iki 2050 metų užtikrinti, kad ES poveikis klimatui būtų neutralus. Atsižvelgiant į tai, numatyta, kad iki minėtos datos, transporto priemonių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, lyginant su 1990 metų lygiu, turėtų būti sumažintas 90 proc.

Skaičiuojama, kad kelių transportas išmeta apie penktadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų Europos Sąjungoje, o net 70 proc. visų minėtų teršalų į aplinką išmeta lengvieji automobiliai. Siekdami išsiaiškinti, kokia yra reali apynaujų automobilių į aplinką išmetama tarša, ES reguliuotojai patikrino 617 194 M1 klasės automobilius ir išsiaiškino, kad deklaruojamų skaičių atotrūkis nuo realių duomenų yra pernelyg didelis. Daugiausia dėmesio sulaukė iš tinklo įkraunamų hibridų duomenų skirtumai, todėl Europos Komisija nusprendė, kad nuo 2025-ųjų šių modelių taršos rodiklių matavimo procedūra turės būti keičiama, kad labiau atitiktų realias sąlygas.

Gerokai taršesni nei deklaruojama

Nors gamintojai dažnai skelbia, kad iš tinklo įkraunami hibridai gali judėti naudodami tik elektros energiją ir taip būti visiškai netaršūs, Europos Komisijos pateiktoje tyrimų ataskaitoje pažymima, kad nuo 2021 metų registruotų iš tinklo įkraunamų hibridų vidutinis realiai išmetamo CO2 kiekis buvo vidutiniškai