Tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG atlikta automobilių pramonės įmonių vadovų apklausa atskleidžia, kad respondentai su pasitikėjimu žvelgia į automobilių pramonės pelningą augimą per artimiausius penkerius metus – tai numato daugiau nei pusė (53 proc.) apklausos dalyvių. Labiausiai užtikrinti – vadovai (63 proc.) iš Šiaurės Amerikos. Vakarų Europoje pastebimas kiek mažesnis pasitikėjimas šios pramonės šakos pelningu augimu – jį prognozuoja 42 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų. Visgi, dalis vadovų neslėpė nuogąstavimų dėl ateities: didžiausią nerimą išreiškė respondentai iš Prancūzijos, kurių net 70 proc. teigė esantys susirūpinę dėl automobilių pramonės augimo perspektyvų. Pasak „KPMG Baltics" direktoriaus Roko Kasperavičiaus, šis skaičius nestebina, atsižvelgiant į mažėjantį Europos Sąjungoje užregistruojamų lengvųjų automobilių skaičių – praeitų metų rugsėjį jis krito daugiau nei penktadaliu (23 proc.).
„Europos automobilių pramonės optimizmą temdo ir verslo modelius riboja ne tik dėl pandemijos atsiradęs puslaidininkių lustų stygius, bet ir politinis spaudimas dėl aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos reikalavimų bei lenktynės įgyvendinant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos principus", – aiškina „KPMG Baltics" vadovas.
Nepaisant dalies respondentų pesimizmo, kone pusė (48 proc.) visų apklaustų vadovų atsakė esantys gerai pasiruošę atlaikyti potencialias krizines situacijas. Ypač aukštą pasitikėjimą parodė apklausos dalyviai iš Šiaurės Amerikos – net 67 proc. šio regiono automobilių pramonės atstovų teigė, kad jų valdomos įmonės yra labai gerai arba gerai pasirengusios atremti galimas krizes. Palyginimui, tarp Europos regioną atstovaujančių respondentų šis skaičius siekia – 48 proc. ir tik 29 proc. respondentų iš Kinijos tikino esantys pasirengę tolesnėms krizėms ar nesklandumams.
Progresą skatina nauji rinkos žaidėjai
KPMG tyrimo duomenimis, 67 proc. respondentų iš Vakarų Europos regiono, lyginant su 61 proc. visų apklaustų vadovų, prognozuoja, kad naujų startuolių atsiradimas automobilių pramonės plėtrai turės vidutinį poveikį. Didesnės įtakos tikisi respondentai iš Indijos ir Pietryčių Azijos, kur beveik pusė apklaustų vadovų (49 proc.) sakė manantys, jog nauji rinkos žaidėjai stipriai paveiks automobilių pramonės vystymąsi.
„Vadovai numato, jog ilgainiui sėkmingai veikiančius startuolius įsigis rinkoje jau įsitvirtinę gamintojai arba jie užims nišines rinkos dalis", – paaiškina R. Kasperavičius, tačiau pastebi, kad konkurencija gali būti intensyvesnė nei numato respondentai, mat startuoliai pritraukia vis daugiau didelės vertės investicijų į naujas technologijas, o tai reiškia, jog pasitempti teks ir rinkos senbuviams.
Pasak R. Kasperavičiaus, tai patvirtina ir apklausos duomenys: respondentai nurodė planuojantys 40 proc. padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijas. Daugiausia investuoti planuojama į elektromobilius, autonominių transporto priemonių ir kitas pažangias skaitmenines technologijas, elektromobilių baterijų perdirbimą ar jų pakartotinį panaudojimą, taip pat automobilių dalių ir komponentų gamybą, pasitelkiant trečiąsias šalis.
Elektromobilių tinklo augimas
Tyrimo duomenimis, respondentai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos ir Japonijos mano, jog iki 2030 metų daugiau nei pusė (52 proc.) šiose rinkose parduodamų naujų automobilių bus elektriniai. Vakarų Europoje šis skaičius kiek mažesnis ir siekia 49 proc.
Be to, dauguma vadovų teigė (77 proc.) manantys, jog elektromobilių tinklo plėtra vyks nepaisant to, ar bus prieinamos valstybės subsidijos. Kita vertus, beveik visi (91 proc.) jų vis dėlto išreiškė palaikymą tokioms programoms.
„Nors elektromobilių pardavimus Europoje skatina proaktyvi valdžios politika, visgi, didžiausiu iššūkiu tinklo plėtrai išlieka menkai išvystyta viešoji įkrovimo stotelių infrastruktūra", – tikina R. Kasperavičius.
Neišvengiami skaitmeniniai pokyčiai
Apklausoje dalyvavę vadovai prognozuoja svarbius pokyčius ne tik technologijų atžvilgiu, bet ir pardavimų srityje – 78 proc. respondentų spėja, kad iki 2030 metų didžioji dalis automobilių bus parduodami internetu. 3 iš 4 Europos regiono respondentų taip pat mano, kad iki 2030–ųjų bent 40 proc. naujų automobilių bus parduodami tiesiogiai pačių gamintojų, taip atsisakant tarpinių pardavėjų paslaugų.
„Tokie pokyčiai neabejotinai privers automobilių gamintojus reikšmingai išplėsti pajėgumus skaitmeninės prekybos, rinkodaros, kainodaros ir operacijų apdorojimo srityse", – prognozuoja R. Kasperavičius.
Jo teigimu, viena didžiausių naujovių laukia automobilių nuosavybės srityje. Net 84 proc. apklausos dalyvių mano, kad iki 2030 metų greta tradicinių automobilių pardavimų ir išperkamosios nuomos, konkurencinga paslauga gali tapti automobilių prenumerata (angl. vehicle subscription), kai mokant mėnesinį abonementinį mokestį vartotojas naudosis automobiliu, kurį bet kada galės grąžinti gamintojui.
„Ši nauja paslauga neabejotinai nulems reikšmingus automobilių gamintojų verslo modelio pokyčius. Prenumeruojant automobilius, bus generuojami didžiuliai kiekiai duomenų, kuriuos gamintojai galės monetizuoti, pavyzdžiui, parduodami duomenis draudimo bendrovėms. Tokią verslo galimybę įžvelgia net 43 proc. tyrimo dalyvių. Atitinkamai, automobilių gamintojai bus įpareigoti užtikrinti klientų duomenų apsaugą, o tai gali tapti gera galimybe užmegzti glaudesnį, pasitikėjimu pagrįstą ryšį su klientais", – sako R. Kasperavičius.
Nerimą kelia tiekimo grandinės trikdžiai
Nepaisant automobilių pramonėje tvyrančio optimizmo, tyrime dalyvavusiems vadovams nerimą kelia su tiekimo grandine susijusios problemos. Tyrime pažymima, kad net 46 proc. vadovų yra labai susirūpinę dėl tiekimo grandinės trikdžių, tokių kaip kainų svyravimai, puslaidininkių, plieno, retųjų žemės elementų ir kitų automobilių gamybai reikalingų komponentų prieinamumu. Be to, daugiau nei 5 iš 10 apklausos dalyvių yra labai susirūpinę dėl darbo jėgos trūkumo.
„Prognozuota, kad dėl tiekimo grandinės sutrikimų pernai automobilių gamintojų potencialiai negautos pajamos galėjo siekti 210 mlrd. JAV dolerių. Atitinkamai, norėdama spręsti teikimo grandinės problemas, automobilių pramonė turės imtis esminės restruktūrizacijos: potencialiai išvysime, kaip didieji tiekėjai įsigyja mažesniuosius, o perėjimas prie naujų verslo modelių gali komplikuoti mokestinę naštą automobilių gamintojams", – apibendrina „KPMG Baltics" vadovas.
KPMG tyrime „22nd Annual Global Automotive Executive Survey: Industry leaders foresee dramatic changes" dalyvavo 1118 automobilių pramonės įmonių vadovų iš 31 šalies.