„Importavus ir vidaus rinkoje per kalendorinius metus pardavus bent vieną transporto priemonę pardavėjas tampa importuotoju ir privalo registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade bei teisės aktuose numatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę nenaudojamų automobilių tvarkymo klausimais, organizuoti ir finansuoti šių atliekų tvarkymą bei vykdyti kitas pareigas“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoitas.
Pagal teisės aktus, kurių įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos, pareiga importuotojui finansuoti transporto priemonių atliekų tvarkymą atsiranda pardavus vidaus rinkoje M1 klasės (lengvasis automobilis, turintis ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui) ir N1 klasės (lengvasis krovininis automobilis iki 3,5 tonos) transporto priemones. Tokia pat pareiga kyla, kai į vidaus rinką savo reikmėms įvežama daugiau kaip penkios transporto priemonės – tai taip pat laikoma tiekimu Lietuvos rinkai verslo tikslais.
„Licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų nariai (automobilių importuotojai) pernai į Lietuvą importavo apie 70 tūkst. M1 ir N1 klasės autotransporto priemonių – tai 2 kartus mažiau nei Lietuvoje pirmąkart buvo registruota vien naudotų lengvųjų automobilių. Ši statistika parodo, kad daugiau kaip už 100 tūkst. automobilių pateikimą vidaus rinkai nevykdoma pareiga organizuoti ir finansuoti automobilių tvarkymo sistemą. Dėl tokios padėties yra nelygios konkurencijos sąlygos tarp pareigas vykdančiųjų ir nevykdančiųjų automobilių importuotojų. Nesutvarkytos atliekos daro ir didelę žalą aplinkai“, – sako V. Jankoitas.
„Regitros“ duomenimis, 2017 metais pirmą kartą Lietuvoje buvo registruota 180,7 tūkst. naudotų transporto priemonių, iš jų 156,7 tūkst. sudarė naudoti lengvieji (M1 klasės) automobiliai. Pernai, palyginti su 2016 metais, pirmąkart registruotų naudotų transporto priemonių skaičius mūsų šalyje išaugo 6 proc., o naudotų lengvųjų automobilių skaičius padidėjo 7,3 proc.
Pagal Lietuvos teisės aktus transporto priemonių, kuriose neišvengiamai yra automobilių ir nešiojamosios baterijos bei akumuliatoriai, importuotojai privalo registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade kaip baterijų ir akumuliatorių importuotojai, organizuoti ir finansuoti šių atliekų tvarkymą, šviesti ir informuoti visuomenę, vykdyti kitas pareigas.
Administracinių nusižengimo kodeksas ir kiti teisės aktai numato, kad eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netvarkymas ir nedalyvavimas jų tvarkymo sistemoje užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims iki 6 tūkst. eurų baudą, o padarius pažeidimą pakartotinai bauda gali siekti iki 14 tūkst. eurų. Tokio pat dydžio ekonominės sankcijos už padarytus pažeidimus gresia juridiniams asmenims.
„Lietuvoje yra visos sąlygos tvarkyti automobilių atliekas – tereikia jomis pasinaudoti. Esame su partneriais sukūrę automobilių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą, kasmet vyksta aplinkosauginiai projektai „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“, kurių metu šviečiame visuomenę ir skatiname autoservisus tinkamai rūpintis automobilių atliekomis. Nenaudojamus automobilius galima nemokamai arba už atlygį priduoti automobilių ardytojams, o daugiau informacijos galima rasti www.atliekos.lt“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.
Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti saugiai ir tinkamai išardytos, nes nemažai automobilių dalių, pavyzdžiui, hidrauliniai ar tepaliniai amortizatoriai, akumuliatoriai, degalų ir tepalo filtrai, panaudoti tepalai, yra priskiriamos pavojingoms atliekoms. Atliekų tvarkytojai netinkamas eksploatacijai automobilius apdoroja taip, kad susidarytų kuo mažiau atliekų, o tinkamos naudoti dalys būtų panaudojamos pakartotinai.
Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai numato, kad šalyje net 95 proc. senos transporto priemonės (skaičiuojant pagal jos masę) privalo būti perdirbta ar pakartotinai panaudota jos dalių.