Didesnio pravažumo automobilių daug, o visureigių – vos keli
Jau gerą dešimtmetį be konkurencijos labiausiai populiarėjantys yra didesnio pravažumo automobiliai. Krosoverių ir SUV pardavimo apimtys kasmet auga dviženkliais procentiniais punktais. Jie po truputį iš rinkos išstumia tradicinius kėbulo tipus.
Tačiau šį kartą – ne apie juos, o apie tikrų visureigių inovacijas, kaip antai kone bekelės lenktynėms tinkančią „Ford Bronco“ važiuoklę ar „Land Rover Defender“ kameras, rodančias vaizdą po automobiliu.
„Tikras visureigis privalo turėti keturių varančiųjų ratų ir palėtinančiąją pavaras. Visų varančiųjų ratų pavara turi būti ne kokia nors išmani, permetinėjanti galią tarp ašių ar ratų ar pasukanti kitus ratus tik tam tikromis sąlygomis. Tikrame visureigyje visų varančiųjų ratų pavara prireikus turi visuomet vienodai varyti visus keturis ratus. Na, ir lėtinančioji pavara. Jei automobilyje to nėra, jis negali vadintis tikru visureigiu, tai greičiausiai pravažesnis krosoveris arba SUV“, – dėsto Dakaro lenktynininkas Antanas Juknevičius.
Bekelės eksperto teorija iš visų didesnio pravažumo automobilių rinkos eliminuoja daugiau nei 90 proc. ten esančių žaidėjų ir tikrą visureigio titulą palieka tik keliems modeliams. „Jeep Wrangler“, „Land Rover Defender“, „Toyota Land Cruiser“ ir „Ssangyong Rexton“ galima vadinti paskutiniais mohikanais. Tiesa, Europoje šis sąrašas netrukus pasipildys, nes rinką jau pasiekė už Atlanto debiutavęs naujosios kartos kultinis amerikiečiams modelis „Ford Bronco“.
Prie tikrų visureigių galima priskirti ir tokius pikapus kaip „Ford Ranger“ ar „Toyota Hilux“, tačiau jie yra labiau komercinės paskirties nei kasdieniai automobiliai. Visureigiškomis savybėmis pasižymi ir „Range Rover“ bei „Ford Explorer“, tačiau jie orientuoti į kasdienę prabangą, kasdienį komfortą.
Šiandieniniai visureigiai – klasiški
Kaip teigia televizijos laidos apie automobilius žurnalistas Egidijus Babelis, tikrus visureigius galima priskirti labiau prie entuziastų automobilių, kurie nėra tiesiog transporto priemonės. Pirkėjai juos renkasi norėdami gerų emocijų, o šias lemia ne tik važiavimo savybės, bet ir dizainas.
„O dizainas, pasakojantis kokią nors istoriją, įgyja didesnę vertę. Pažiūrėkit į visus pastaruoju metu debiutavusius tikrus visureigius: tai modernistinės retro modelių interpretacijos“, – pastebėjimu dalijasi pašnekovas.
„Jeep Wrangler“ stengiasi išlaikyti jau ikona tapusią išvaizdą – ji kardinaliai nesiskiria nuo Antrojo pasaulinio karo metais pademonstruoto „Willy‘s Jeep“. O „Land Rover“ gana smarkiai modernizavo „Defender“ išvaizdą, išlaikydama tik atskirus istorinio modelio elementus. Bendrovė „Ford“, pristačiusi naujos kartos „Bronco“, suderino modernizmą, naujas, raumeningas formas su klasikinėmis 1966–1970 metų originaliojo „Bronco“ proporcijomis ir amerikiečiams iki kaulų smegenų atpažįstamais dizaino elementais.
Naujausios inovacijos – važiuoklėje
Didžiausią įtaką visureigio pravažumui be nuolatinės visų varančiųjų ratų pavaros ir transmisijos visgi daro važiuoklė. Ir čia vienu didžiausių inovatorių tapo „Ford“ – šis gamintojas naujos kartos „Bronco“ modeliui sukūrė itin tvirtą „High-Performance Off-Road Stability Suspension (HOSS)“ pakabą, kuri pasižymi dideliu tvirtumu lekiant bekelės ralio tipo greičio ruožais ir kartu leidžia ropoti aštriausiomis atbrailomis nusėtais paviršiais.
„Ford“ iš kitų savo klasės visureigių išsiskiria nepriklausoma pakaba priekyje, leidžiančia iki 20 proc. sumažinti neamortizuojamą masę ir panaudoti vairo kolonėlę su krumpliastiebiu. Tokia konstrukcija sumažina ratų judėjimo krūvį amortizatoriams, ypač važiuojant dideliu greičiu dykuma, pieva ar bet kokiu kitu plotu, kuris nėra kelias.
Padangos ilgesnį laiką būna prisispaudusios prie žemės, tad suteikia geresnį sukibimą ir geresnę automobilio kontrolę, taip pat tiksliau reaguoja į vairo pasukimus neperduodant jiems staigių ratų smūgių. „Ford Bronco“ taip pat turi ir atjungiamus priekinius stabilizatorius.
„Atjungiamieji stabilizatoriai išties padeda sudėtingoje bekelėje, tačiau išlaiko automobilį gerai valdomą ir ant kelio. Šiaip važinėti viešaisiais keliais su atjungtais stabilizatoriais būtų visiška nesąmonė, nes automobilis tiesiog vartytųsi į šonus. Tačiau bekelėje stabilizatoriai trukdo: be jų automobilis pasižymi didesne pakabos eiga ir gali ropoti per didesnius nelygumus. Modernios technologijos leidžia automobiliui atjungti stabilizatorius, kad jis būtų lengvai sugyvenamas kasdienėse kelionėse ir apdovanotų išmanantį vairuotoją bekelėje“, – aiškina A. Juknevičius.
Ir į darbą, ir į pelkę
„Ford Bronco“ – ne pirmas automobilis, turintis atjungiamuosius stabilizatorius. Tokią technologiją jau prieš kurį laiką pasiūlė visureigių modifikavimo įmonės, o bendrovė „Jeep“ pirmoji ją pristatė kaip gamyklinę įrangą „Wrangler“ modelyje. Vis dėlto „Bronco“ stabilizatoriaus atjungimas šią technologiją perkelia į dar kitą lygį, nes tą leidžia padaryti riedant iki 30 km/val. Norint atjungti kitų mašinų stabilizatorius, reikia sustoti.
Tradicinėje galinėje ašyje spyruoklės ir amortizatoriai yra sumontuoti kuo toliau vienas nuo kito, kad būtų užtikrintas mechaninis stabilumas tiek rėpliojant akmenimis, tiek ir skriejant dykumų keliukais. „Ford“ pažymi, kad jų HOSS važiuoklė pasižymi didžiausia eiga savo klasėje: 22 cm priekyje ir 26 cm gale. Tokie skaičiai leidžia automobiliui išlaikyti tolygų balansą šokant per tramplynus.
Tikram visureigiui ne mažiau svarbi ir transmisija. Štai jau standartinėje tikro visureigio statusą per daugybę metų užsitarnavusio „Toyota Land Cruiser“ įrangoje yra centrinis blokuojamas diferencialas, kuris surakina visus ratus, kad nė vienas neprasisuktų.
„Land Rover Defender“ turi centrinį ir galinį blokuojamus diferencialus, „Jeep Wrangler“ – priekinį ir galinį, „Ford Bronco“ – taip pat elektroniškai blokuojamus priekinį ir galinį diferencialus, tik priekinį galima užblokuoti nepriklausomai.
E. Babelio įsitikinimu, natūralu, kad visureigių gamintojai į modernias technologijas tiek daug neinvestuoja, nes bekelėje reikalingiausias mechaninis pravažumas, o ne pagalbinės vairavimo sistemos.
„Vietoje to grynakraujų visureigių gamintojai stengiasi kuo kruopščiau sureguliuoti ir kuo geriau įvairioms sąlygoms pritaikyti važiavimo režimų sistemas, kurios kontroliuoja tiek elektroniškai reguliuojamų amortizatorių, tiek ir sukibimo sistemų darbą. Tad važiavimas bekelėje ir toliau labiausiai priklauso nuo paties vairuotojo veiksmų“, – reziumuoja žurnalistas.