Seime įregistruotos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisos, dėl kurių draudikų (draudimo bendrovių) išlaidos gali augti. Pakeitimams jau pritarė vyriausybė, jie įsigalios, jeigu pritars ir Seimas.
Iki šiol maksimali žalos atlyginimo suma, kurią išmokėti turėjo draudikai, siekė 5 mln. eurų. Į ją įėjo ir neturtinės žalos atlyginimas, tačiau šis negalėjo viršyti 5 tūkst. eurų, o šią ribą viršijančią sumos dalį turėjo atlyginti pats eismo įvykio kaltininkas. Finansų ministerijos parengtuose pakeitimuose panaikinama maksimali riba, todėl ateityje draudikai turėtų atlyginti visą priteistą neturtinę žalą. Dėl to draudimo bendrovių išlaidos galėtų augti ir tapti priežastimi didinti vairuotojų įmokas už draudimą.
Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas pabrėžia, kad tokie pokyčiai – ne Lietuvos ar draudikų sumanymas, o ES Teisingumo Teismo sprendimas.
Konkurencija užkirs kelią privalomos paslaugos brangimui?
A. Križinauskas tikina, kad, nors didėja draudimo bendrovių rizika išleisti daugiau, draudimo įmokos nebūtinai brangs.
„Turėčiau nuliūdinti – nei jos kils, nei tam yra labai daug prielaidų. Mano giliu įsitikinimu, problema yra išpūsta. Supraskime teisingai, draudikas neturtinės žalos dydžio negali nustatyti pats, todėl natūralu, kad vyriausybė nustatys kažkokias rekomendacijas, tačiau visa kita, kaip ir daugelyje ES šalių, bus palikta teismams.
Ar tai turės didelės įtakos kainai? Vien matematiškai, galbūt ir taip, bet kainą reguliuoja rinka, tad nėra taip paprasta ją pakelti arba nuleisti. Jei teismai priteisinės labai dideles sumas, tai bus prielaida bėgant laikui koreguoti kainas, bet apie tai kalbėti dar anksti“, – teigia pašnekovas.
Tačiau kiek rinkos dėsniai gali veikti tuo atveju, kada paslauga yra privaloma ir žmogus neturi galimybės jos nepirkti, jei paslauga jam – per brangi?
Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ir tokiomis aplinkybėmis rinkos dėsniai veikia.
„Nepaisant to, kad tai – privaloma paslauga ir žmogus ją bus priverstas pirkti, kad ir kiek ji kainuotų, rinkos logika šiuo atveju vis tiek veikia. Lygiai taip pat žmogus neturi kito pasirinkimo, kaip pirkti maistą. Esminis dalykas – konkurencija tarp paslaugos tiekėjų, o konkurencija privalomojo draudimo rinkoje yra tikrai didelė. Esant konkurencijai, draudimo bendrovės, net ir turėdamos logišką pagrindą, gali nekelti kainų“, – aiškina Ž. Mauricas.
Kainos augimas būtų pateisinamas, tačiau privalu jį stebėti
Draudėjų asociacijos direktorius T. Paulauskas pastebi, kad vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įmokų kaina pastaruoju metu ir taip pastebimai augo, nors objektyvių to priežasčių niekas negebėjo įvardyti. Tačiau, pasak jo, numatomi įstatymo pakeitimai būtų logiška priežastis kainai didėti.
„Nėra paaiškinimo, kodėl iki šiol buvo toks žymus privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kainų augimas, jokių objektyvių priežasčių nebuvo nurodoma. Tačiau jei didėja atlygintina suma, logiška, kad turėtų kilti draudimo įmoka, bet svarbu, kad tai netaptų formaliu pagrindu branginti paslaugas“, – kalba pašnekovas.
Savo ruožtu Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius A. Križinauskas pažymi, kad pernai privalomojo draudimo srityje bendrovės patyrė 19 mln. eurų nuostolį, tačiau net ir dirbdamos nepelningai dėl konkurencijos negali sau leisti dar labiau didinti įmokų.
„Pernai privalomojo draudimo srityje bendrovės patyrė 19 mln. eurų nuostolį. Jie mielai būtų pakėlę kainas, bet rinka, konkurencija to neleidžia padaryti, ir tie nuostoliai velkasi ne vienerius metus.
Man juokinga klausytis apie pateisinamas arba nepateisinamas priežastis kainų pokyčiams. Gyvename rinkos sąlygomis, tarpusavyje konkuruoja septyni draudikai, nuo rudens prisijungs aštuntas. Apie kokius kainų kėlimus be priežasčių galima kalbėti?“ – klausia A. Križinauskas.
Pašnekovas pažymi, kad lietuviai kol kas mažiausiai moka už vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą ES, panašiai moka latviai, o Lenkijoje draudimas fiziniams asmenims kainuoja kur kas daugiau. Be to, pasak A. Križinausko, atvejai, kada įvykio neturtinė žala siekia daugiau nei 5 tūkst. eurų, yra išskirtiniai, jų nėra ar bent nebuvo daug.
Ž. Mauricas sako, kad nuostolingas privalomojo draudimo sektoriaus darbas turi įtakos draudimo kainų augimui, ir tiek ligšiolinį, tiek galimą kainų augimą dėl įstatymo pataisų ekonomistas pateisina.
„Negali pati rinka savęs kanibalizuoti, ji turi turėti pelną, kad duotų bent kažkokią minimalią grąžą investuotojams, nes kitu atveju jiems neapsimoka investuoti. Didžiosios bendrovės dažniausiai pirmosios padaro ėjimą, kažkiek pakelia kainas, tuomet ir kitos bendrovės kainas kažkiek kilsteli“, – kalba ekonomistas.
Kainų augimą dėl įstatymo pakeitimų sako galintis pateisinti ir T. Paulauskas, tačiau, pasak jo, draudikai viską turėtų daryti labai pamatuotai, o įvairios institucijos turėtų juos dar labiau stebėti.
„Turėtų būti analizuojama, kokios neturtinės žalos sumos yra priteisiamos, kiek tokių atvejų būna ir panašiai, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama, draudikai negautų formalaus pagrindo tiesiog pasikelti savo gaunamų sumų. Galbūt didesnės sumos, nei didžiausia numatyta dabar, yra reti atvejai, tad jei draudimo įmoka išaugs 10–20 proc., ar tai tikrai bus pagrįsta?
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad būtent šis draudimas yra privalomas, tad tiek Lietuvos bankas, tiek Konkurencijos taryba turėtų atidžiau prižiūrėti šią sritį, stebėti ir užtikrinti, kad nebūtų jokių galimų susitarimų“, – pabrėžia pašnekovas.