„Dviračių takų ilgis Vilniuje pastaraisiais metais augo ne procentais, o kartais – jie baigia susijungti į tikrą tinklą. O Vilniaus savivaldybės iniciatyva atsiradęs „Dviračių gatvės" ženklas leis prijungti ir tas atkarpas, kuriose nėra vietos standartiniams dviračių takams, bet gatvės pobūdis leidžia dviratininkams saugiai judėti kartu su eismu, – sakė Vilniaus vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas. – Neabejoju, kad tada jau ne procentais, o kartais augs ir skaičius tų vilniečių, kuriems dviratis yra ne tik laisvalaikis, o susisiekimo priemonė."
Kuo dviračių gatvė skiriasi nuo paprastos? Dviračių gatvė turi tris esminius išskirtinumus:
- dviračiams leidžiama važiuoti per visą gatvės plotį, nesilaikant dešiniojo krašto taisyklės;
- automobilininkams dviratininkų negalima lenkti išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą;
- draudžiama važiuoti greičiau nei 30 km/h.
Dviračių gatvės Vilniuje
Vilniuje dviračių gatvės įrengiamos sekant gerąja kitų Europos šalių praktika – dviračių gatvių jau yra Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos miestuose, taip pat ir kaimyninėje Latvijoje.
„Be galo smagu matyti, kad mažiau nei per dvejus metus įmonės specialistų idėja tapo kūnu. Tai didelis postūmis ne tik Vilniui, bet ir Lietuvai, net neabejoju, kad dviračių gatvių išdygs ir daugelyje kitų Lietuvos miestų. Manau, jog ilgainiui dviračių gatvės taps svarbiu aspektu, leidžiančiu dviratininkams jaustis saugiau ir jaukiau, nes važiuojant gatve nereikės šlietis prie priparkuotų automobilių, kur bet kada gali atsidaryti durelės, ar baimintis dideliu greičiu lenkiančio automobilio", – sako Jonas Simutis, įmonės „Susisiekimo paslaugos" inžinierius, darnaus judumo grupės vadovas.
Birželio 1 d. Vilniuje pirmasis dviračių gatvės ženklas įrengtas M. K. Čiurlionio gatvėje (nuo Vingio parko iki Santuokų rūmų). Taip pat dviračių gatvės ženklai įrengti šalia esančiose Z. Sierakausko, Jovaro, P. Klimo ir Raseinių gatvėse. Svarbu paminėti, kad K. Donelaičio, Nočios ir Beržyno gatvėse iki šiol buvusi „Gyvenamoji zona" – liks ten ir toliau.
Tęsiant šių gatvių plėtrą, vasaros metu bus pertvarkomos ir dviračių eismui pritaikomos kitos įvairiose Vilniaus rajonuose esančios gatvės. Pritaikius planuojamas gatves saugiam dviratininkų eismui, bus jau daugiau nei 10 gatvių, kuriose dviračiu keliauti bus patogu, saugu ir greita.
Dviračių gatvėmis galinčios tapti gatvės pasirinktos atsižvelgiant į keletą principų. Pirmas ir svarbiausias - gatvė yra svarbi jungtis pagrindiniame dviračių takų tinkle.
„Dalyje gatvių, kaip, pavyzdžiui, M.K. Čiurlionio, Gerosios Vilties, Šaltkalvių, nėra galimybių įrengti atskirą dviračių taką, tam tiesiog trūksta pločio arba reiktų aukoti medžius, parkavimo vietas. Šioje vietoje į pagalbą ateina dviračių gatvė, kuri tampa tiltu tarp dviračių takų bei užtikrina patogaus judėjimo tęstinumą. Dviračių gatvėmis tapti pasirenkamos taip pat tos, kurios yra ramaus eismo bei jungiasi su tam tikrais rajono traukos objektais: mokykla, parku, aikšte ar kt.", – sakė įmonės „Susisiekimo paslaugos" judumo ekspertas Edgaras Stankevičius.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad nors dviračių gatvių ženklai kol kas atsiras tik kaip pagrindinio dviračių tinklo tąsa, vairuotojai turėtų būti atidūs ir pagarbūs šiai transporto priemonei ir kitose ramesnio eismo gatvėse - dviratininkų sostinės gatvėse daugėja kasdien.
Dviračių gatvių žemėlapį galima rasti čia https://bit.ly/
Šiuo metu Vilniuje yra yra įrengta daugiau kaip 130 km kokybiškos dviračių takų infrastruktūros. Šiais metais dar planuojama plėsti dviračių takų tinklą (papildomai 20 km):
- Dariaus ir Girėno g.;
- Žirmūnų g. nuo Kareivių g. iki LIDL parduotuvės;
- nuo L. Asanavičiūtės g. 36 iki A. P. Kavoliuko g.;
- Kalvarijų g. (nuo Braškių g. iki Didlaukio g.);
- L. Giros g. (dviračių tako ir šaligatvio remontas);
- Ateities g. (dviračių tako remontas nuo Kalvarijų g. iki G. Vilko g.);
- Didžiosios g. (dviračių juostų atnaujinimas);
- Fermentų, V. A. Graičiūno, Galvės, Stasylų ir Vinkšnų g. iki Liepų alėjos;
- Gulbinų, Žaliųjų Ežerų ir Europos parko gatvių atkarpose;
- Laisvės pr. (nuo Architektų g. iki K.Jelskio).
Gyventojai kviečiami užpildyti apklausą, kur galėtų atsirasti dviračių gatvės: https://arcg.is/1jK51f.
A ir A+ juostos
Dar viena naujovė dviratininkams – jie galės judėti ir A+ žymėjimu paženklintose juostose. Iki šiol viešojo transporto eismo juostos buvo dviejų tipų: tos, kur gali judėti išskirtinai tik viešasis transportas, ir tos, kur kartu su viešuoju transportu gali judėti elektromobiliai, taksi ir daugiau nei 4 keleivius vežantys automobiliai.
Nuo šiol įvedamas naujas šių juostų žymėjimas:
- A juosta, kuri skirta tik viešajam transportui;
- A+, kuria galės važiuoti viešasis transportas, dviračiai, mopedai, lengvieji keturračiai bei „Neįgalusis" skiriamuoju ženklu pažymėti automobiliai;
- Papildomu ženklinimu pažymėjus A+ eismo juostą, ja galės naudotis ir elektromobiliai, taksi, motociklai ir daugiau nei 4 keleivius vežantys automobiliai.
Pasak įmonės „Susisiekimo paslaugos" judumo transformacijos vadovo Jono Damidavičiaus, nustatant, kokio tipo turėtų būti viešojo transporto juosta, vertinamas eismo organizavimas, kuris turi įtakos tiek viešojo transporto paslaugų kokybei, tiek kitiems galimiems eismo dalyviams viešojo transporto juostoje.
„Grynąją A juostą numatome tose atkarpose, kur nėra įrengtų viešojo transporto stotelių įvažų, be kurių kiti eismo dalyviai saugiai negalėtų aplenkti sustojusio viešojo transporto. Taip pat grynoji A juosta numatoma ir ten, kur numatytas vienpusis eismas, skirtas tik viešajam transportui. Ateityje grynosios A juostos bus numatytos ir tose atkarpose, kur bus įrengti tik viešajam transportui skirti šviesoforai, suteiksiantys prioritetą sankryžose viešojo transporto priemonėms", – aiškino J. Damidavičius.
Pirmieji atnaujinti A ir A+ juostų ženklinimai Vilniuje atsiras nuo birželio 6 dienos. Šiemet Vilniuje bus toliau plečiamas viešojo transporto eismo juostų tinklas - įrengti ketinama beveik 12 kilometrų juostų.