Geležinio Vilko gatvėje, kur greičio matuokliai jau įrengti, vidutinio greičio matavimas bus vykdomas abiem kryptimis. Vidutinis greitis taip pat bus matuojamas Vakariniame aplinkkelyje Nuo Pilaitės pr. Iki Oslo gatvės; Teodoro Narbuto gatvėje nuo Laisvės pr. iki Sėlių gatvės. Tačiau vienas ruožas, kas kurį laiką vis keisis.
Vilniaus infrastruktūros grupės vyresnysis patarėjas Arūnas Visockas pabrėžė, kad sostinės gatvėse taip pat bus sumontuota 10 imitacinių greičio matuoklių korpusų, į kuriuos bus kilnojamas vienas sektorinis greičio matuoklis.
„Taip pat yra suplanuota 60 vietų, į kurias, pagal poreikį, bus galima perkelti ir tas imitacines dėžes, į kurias bus montuojama kamera“, – nurodė A. Visockas.
Tad gali būti, kad važiuodami gatve net nežinosite, jog jūsų greitis yra matuojamas.
„Reikia, nes kai kurie vairuotojai yra be kontrolės“, – sakė gatvėje kalbintas vairuotojas.
„Reikalingi, mieste ypač, ribojimai“, – sakė kitas.
Tačiau kiti vairuotojai vidutiniais greičio matuokliais mieste – nepatenkinti.
„Ir taip labai daug šviesoforų, kamerų pristatyta. Tai papildomai, man atrodo, nebereikia. Daugum vairuotojų, aš matau, jau laikosi greičio“, – kalbėjo dar vienas vairuotojas.
„Būtent mieste, manau, kad jau per daug yra. Pačio vairuotojo įpročiai, jei jis jaučia atsakomybę už save ir aplinkinius, tai supranta, kaip galima važinėti mieste. Ir greičio matuokliai yra pasipelnymas labiau“, – sakė automobilyje kalbintas vyras.
„Planuoja Geležinio Vilko gatvėje statyt. Na, ten bus labai didelis kamštis“, – prognozavo dar vienas vairuotojas.
Vis dėlto, vairavimo instruktoriai įsitikinę, kad tokie greičio matuokliai mieste – net būtini.
„Koks skirtumas, mieste taip pat įvyksta avarijos. Būna ir sužeisti, ir žūva žmonės, tad pagal taisykles reikia važiuoti visur, o ne išskirtinai tik kažkokioj gatvėj“, – sakė vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas.
„Važiuojant leistinu greičiu jaučiam spaudimą viso srauto. Paprastai pas mus tapo norma, kad visas srautas juda 10–20 km/val. didesniu greičiu ir važiuojant su mokiniais yra labai sudėtinga ir komplikuota įtikinti nesivyti to srauto“, – aiškino vairavimo instruktorius Kastytis Povilaitis.
Kai kurie sako, kad tuose ruožuose, kuriuose matuokliai įrengiami, nėra nei perėjų, nei dažnai įvyksta avarijos. Instruktoriai tikisi, kad vietos atlinktos neatsitiktinai.
„Nuoširdžiai turiu vilties, kad darant tokius sprendimus atliekama taip vadinama kaštų ir naudos analizė, kad nepasikartotų panašios istorijos, kaip Vilniaus centre su betoniniais stulpeliais, su žaliomis rodyklėmis prie šviesoforų, kai tai nuimama, tai uždedama. Na ir už visa tai mokam mes – mokesčių mokėtojai“, – kalbėjo K. Povilaitis.
„Nors mums ir nėra malonu, bet mes esam piliečiai, mes esam atsakingi, socialūs piliečiai, tai mes privalome laikytis įstatymo, nes jei jis mums šiuo metu nelabai patinka. Tai mes darykime žingsnius: rašykime raštus, kovokime dėl šito, rinkime tinkamą merą arba kažkokius pareigūnus, kurie irgi paisytų kažkokių tai normų“, – mintimis dalijosi A. Pakėnas.
Tose vietose, pasak savivaldybės atstovo, greičio matuokliai įrengti ne be reikalo.
„Yra daug nusiskundimų, avarinių situacijų, juodosios dėmės. Atsižvelgiant į visą situaciją, kai matom, kad problemas sprendžia ne tik stacionarūs greičio matuokliai, buvo nuspręsta išbandyti ir sektorinius greičio matuoklius mieste“, – aiškino Vilniaus infrastruktūros grupės vyresnysis patarėjas Arūnas Visockas.
Tiesa, kol kas matuokliai dar neveikia, bet jau greitai prasidės įrangos testavimas.
„Manau, kad ilgai neužtruks. Iki poros mėnesių gali užtrukti testavimo darbai. Ir paskiau jau vairuotojai gali gauti pranešimus. Planuojam, kad jau vasarą turėtų pilnu pajėgumu pradėti veikti“, – nurodė A. Visockas.
Šių vidutinio greičio matuoklių įrengimas su priežiūra kainavo kiek daugiau nei 400 tūkstančių eurų. Kol kas sprendimas dar nepriimtas, tačiau neatmetama, kad tokių vidutinio greičio matuoklių sostinėje ateityje daugės.
Visą LNK žinių tarnybos reportažą galite peržiūrėti čia.