Žinią apie sulaikymą patvirtino „Audi“ kontroliuojančios bendrovės „Volkswagen“ atstovas spaudai. Pasak jo, pirmadienį (birželio 18 d.) teisėjas paskelbė kardomojo įkalinimo nuosprendį.
Miuncheno teismo atstovai paaiškino, kad konkrečių veiksmų ėmėsi nenorėdami rizikuoti, mat prokurorai įtarė, jog R. Stadleris gali imti slėpti įrodymus.
„Audi“ iš tiesų buvo įsivėlusi į nemažai „Volkswagen“ pakenkusį skandalą. Praeitą mėnesį bendrovė pripažino, kad išmetalų rodmenis teikiančių programų defektų nustatyta dar 60-yje tūkst. A6 ir A7 modelių su dyzeliniais varikliais.
Šį skaičių reikėtų pridėti prie 850 tūkst. pernai „Audi“ atšauktų transporto priemonių. Kaip vėliau paaiškėjo, tik kai kurias iš jų buvo būtina modifikuoti.
Papildyta 14.39
„Ponui Stadleriui toliau galioja nekaltumo prezumpcija“, – pranešime teigė prokuratūros atstovai.
R. Stadleris tapo aukščiausias pareigas užimančiu automobilių pramonės vadovu, suimtu dėl „dyzelgeito“. Skandalas kilo po to, kai „Volkswagen“ 2015 metais prisipažino diegusi vadinamuosius išderinimo įtaisus, skirtus apeiti aplinkos taršos bandymus.
„Volkswagen“ tada pripažino, kad beveik 600 tūkst. Jungtinėse Valstijose realizuotų automobilių veikė rodmenis klastojanti įranga, leidusi apeiti išmetalų testus.
Tokios programos, anot bendrovės, buvo įdiegtos 11-oje mln. įvairioms pasaulio rinkoms pristatytų dyzelinių automobilių. Realiai juos eksploatuojant išmetamų teršalų lygis, kaip paaiškėjo, galėjo net 40 kartų viršyti laboratorinėmis sąlygomis atliktų testų rezultatus.
Po skandalo, kuris „Volkswagen“ grupei iki šiol kainavo 25 mlrd. eurų, atsistatydino bendrovės generalinis direktorius Martinas Winterkornas, o jo įpėdinis Matthiasas Muelleris buvo pakeistas anksčiau šiais metais.
JAV prokurorai praėjusį mėnesį pareiškė kaltinimus M. Winterkornui. Anot amerikiečių teisėsaugos, buvęs „Volkswagen“ vadovas, skirtingai nei teigia jis pats, žinojo apie išderinimo įtaisų egzistavimą prieš skandalui iškylant į viešumą.