Vokietijos specialistų naudotų automobilių ataskaita: „Opel Astra“ po 100 tūkst. kilometrų

DELFI su žurnalu „Auto Bild Lietuva“ tęsia straipsnių seriją, kuriais kviečia skaitytojus susipažinti su „Auto Bild“ žurnalistų kartu su Vokietijos transporto priemonių patikros kompanija „Dekra“ atliekamais ilgalaikiais automobilių patikimumo testais. Kiekvienu aprašomu modeliu žurnalistai nuvažiavo ne mažiau 100 tūkst. kilometrų, registravo kiekvieną pastabą ir pasibaigus bandymui automobilį išrinko į smulkiausias detales.

Tuomet jo visų detalių būklę kruopščiai įvertino „Dekra“ specialistai. Visa tai pateikiama išsamioje ataskaitoje. Tad gero skaitymo, ir tikimės, kad ši informacija padės lengviau apsispręsti ieškant naudoto automobilio.

100 000 km su 2011 m. „Opel Astra 1.7 CDTI“: svarbus „Astra“ išbandymas
Bandymo metu „Opel“ automobilių gamintojas išgyveno sunkmetį. Pardavimo rezultatai nedžiugino, garsaus gamintojo finansinė padėtis irgi buvo ne pati geriausia. Šią sunkią akimirką 100 000 km ištvermės maratono išbandymui buvo pasmerktas „Opel“ markės varomasis arklys – kompaktinis „Astra“ modelis.

„Kaip gyvuoja „Opel“ automobilių gamintojas? Pergalėmis palyginamuosiuose testuose net nekvepia, iš gamyklos Bochume (Vokietija) girdėti liūdnos žinios – etatų mažinimas, o pardavimo rezultatai prasti kaip niekad iki šiol. Geresnius laikus vokiečių gamintojas dabar tik prisimena. Taigi teigiamos žinios jam šiandien yra aukso vertės“, – taip 2011-aisiais rašė „AutoBild“.

Ar ištvermės maratone dalyvaujantis kompaktinis „Astra“ automobilis savo rezultatais sugebės bent šiek tiek praskaidrinti šio gamintojo stovykloje tvyrančią niūrią nuotaiką? Kaip ir daugelis aprašomų ilgalaikių testų, šis taip pat prasidėjo nuo didelių lūkesčių.

Didelių, kai kalbama apie kainą: tuo metu prabangi „Astra“ 1.7 CDTI Cosmo versija „Opel“ atstovybėse kainavo 19,2 tūkst. eurų. Šiame teste dalyvaujantis automobilis, atsižvelgiant į papildomą įrangą, kainavo beveik 20 tūkst. eurų. Greitai paaiškėjo, kad 923 eurai už adaptyvią „FlexRide“ pakabą – gera investicija. Beje, ji per visą testą elgėsi daug geriau, nei testuoto „Insignia“ universalo.

Galimybė „Astra“ modelyje rinktis vieną iš trijų važiavimo režimų – „Normal“, „Tour“ ir „Sport“ – išties geras sprendimas. Pasirinkus „Sport“ režimą vairo sistema dirba itin tiksliai. Nors „Astra“ varančioji ašis yra priekinė, vairuotojai visada puikiai jautė, kas vyksta po priekiniais ratais.

Standartinės „Cosmo“ versijos sėdynės lepina savo komfortu ir puikiai tinka ilgoms kelionėms. Neatsitiktinai „Astra“ gavo gerą vokiečių AGR draugijos („Akcija sveika nugara“) ortopedų įvertinimą. Nemažiau svarbu ir tai, kad sėdynės puikiai atlaikė ir ilgalaikį ištvermės maratoną. Visiškai išardžius automobilį beveik nebuvo matyti nusidėvėjimo požymių, sėdynių šonai išliko gražūs, nors jiems testo metu labiausiai grėsė nusitrynimas.

Važiavimas naktį arba lyjant? „Astra“ automobiliui tai jokia problema. Tai didelis biksenoninių žibintų nuopelnas (papildomai kainavo 1179 eurus). Jie ne tik puikiai apšviečia kelią ir kelkraštį, bet ir automatiškai reguliuoja skleidžiamą šviesos pluoštą ir neakina priešpriešiais važiuojančių transporto priemonių vairuotojų. Pagirti reikėtų tobulą lietaus jutiklį (pasirodo, ši detalė ne visada būna tokia gera).

Vis dėlto atėjo laikas ir kritikai. Daugiausiai jos teko varikliui. Dyzelinis 125 „arklių“ 1.7 CDTI motoras, pasak vieno įrašo dienoraštyje: „neturi turboduobės. Jis turi... turbokraterį!“ Tai tiesa. Pajudant iš vietos, testuotam „Astra“ akivaizdžiai trūko galios. Be to, 1.7 variklį – švelniai tariant – naujausia konstrukcija nepavadinsi. Labiausiai tuo įsitikino mūsų ausys.

Prakalbus apie tylų darbą, iki konkurentų lygio jam gana toli. Trūkumai būdingi ir dinamikai. 1,5 tonos ir 125 AG – prastas derinys. „Astra“ variklio elastingumas gana prastas, tačiau įsibėgėti nuo nulio jam sekasi daug geriau. Džiugina ir neprastos degalų sąnaudos testo metu: 6 l/100 km – tikrai geras rezultatas.

Išardžius variklį taip pat nerasta nieko blogo – normalūs nusidėvėjimo požymiai ir tiek: šiek tiek per daug suodžių ant stūmoklių ir... nenormalūs, nors ir aiškūs raštai ant pirmo ir ketvirto cilindrų sienelių.

Ką dar reikėtų paminėti? Iš pradžių nervino neaiškus draskymasis staigiai įsibėgėjant, todėl teko kelis kartus nuvykti į servisą, kad būtų nustatyta priežastis. Pasirodo, taip nutiko dėl degalų siurblio laidų, kuriuos pakeitus viskas susitvarkė. Šios markės gamintojas užtikrino, kad toks atvejis buvo vienintelis.

Kompaktinio „Astra“ mechanika labai gerai išlaikė 100 000 km maratono išbandymus. O gedo tik elektros įranga: nuvažiavus 84 622 km teko pakeisti vairuotojo pusės durelių lango valdymo mygtuką, taip pat kvailiojo posūkių žibintai. Savaime išsijungdavo pasirinktą važiavimo greitį palaikanti sistema. Užsukus į servisą, meistrai nusprendė pakeisti sankabos ir stabdžių pedalų jutiklį. Tiesa, vėliau mechanikai pripažino – tai daryti nebuvo būtinybės.

Dar turėtume paminėti užgęstantį navigatoriaus ekrano apšvietimą. Tai tik dar vienas įrodymas, kad šiais laikais elektronika genda dažniau nei mechanika. Vis dėlto tai menka bėda, palyginti su... dideliu apsisukimo spinduliu, kuris siekia net 11 metrų. Nejau „Opel AG“ inžinieriai suklydo skaičiuodami?

Papeikimo nusipelno ir nelabai geras erdvės išnaudojimas: „Astra“ ilgis 4,42 m, o gale ji siaurutė, lyg mažytis miesto automobiliukas. O štai antikorozinė apsauga gera – uždaros ertmės tiesiog maudosi apsauginiame vaške.

Gedimai ir remontai

38 112 km

Pakeisti sankabos ir stabdžių pedalų jutikliai (Pagal garantiją).

61 284 km

Pakeistos priekinės ir galinių stabdžių trinkelės (190 eurų).

84 622 km

Pakeistas vairuotojo pusės durelių elektra valdomo stiklo mygtukas (Pagal garantiją).

Komentarai išardžius po testo: viskas sveika, išskyrus turbiną...

Paskutinio testo prieš galutinį automobilio išardymą rezultatas labai geras. Dinamometrinio stendo duomenys neįtikėtini – didesnė galia: vietoj 125 „arklių“ – 134 AG. Taigi „Astra“ buvo pradėtas ardyti pakiliai nusiteikus. Vėliau paaiškėjo, kad gera nuotaika išliko beveik iki pat šio darbo pabaigos.

Bet apie viską iš eilės. Labiausiai į akis krinta puiki kėbulo ir uždarų ertmių antikorozinė apsauga. Alyvos nutekėjimas? Ir variklis, ir pavarų sistema švari. Vienintelė bėda – šiek tiek „aprasojęs“ alkūninio veleno riebokšlis.

Nemalonumai prasidėjo išmontavus turbokompresorių: vienoje jo pusių pastebėjome rimtų korpuso ir mentelių pažeidimų. Atrodo taip, tarsi į turbiną pateko kažkas, kas neturėjo ten atsidurti. Apžiūrėjus iš arčiau, paaiškėjo, kad tai tik paviršiniai pažeidimai, kurie neturi įtakos kompresoriaus darbui.

Išvada

Šiek tiek teko palaukti, bet pagaliau „Opel“ automobilis atsidūrė ilgalaikių testų suvestinės viršuje. Ir iš karto su puikiu 5+ įvertinimu – tai buvo itin svarbu, kai šis vokiečių gamintojas išgyveno ne pačius geriausius laikus. Vadinasi, šis labai svarbus išbandymas išlaikytas puikiai? Taip, per visą ištvermės maratoną didesnių rūpesčių buvo išvengta, tačiau smulkių pastabų yra.

Ir vėl paaiškėjo, kad elektronika dauguma atvejų užuot padėdama vairuotojui jį tik erzina (GPS navigatoriaus ekranas). Nustatyti automobilio draskymosi priežastis važiuojant dideliu greičiu užtruko ilgokai, o turbina neturi taip atrodyti, kai įveikta 100 000 kilometrų.

Techniniai gamintojo duomenys
Variklis – tipas/cilindrų sk./vožtuvai: turbodyzelis/L4/16
Darbinis tūris (cm3): 1686
Maks. galia AG esant aps./min.: 125/4000
Maks. sukimo momentas (Nm esant aps./min.): 280/2300
Maks. greitis (km/h): 195
Pavarų dėžė: 6/mech.
Stabdžiai – priek./gal.: disk.vent./disk.
Ilgis/plotis/aukštis (mm): 4419/1814/1510
Padangų dydis: 225/50 R 17
Automobilio svoris/kraulumas (kg): 1554/446
Bagažinės talpa (l): 370/1235
Degalų bako talpa (l): 56