Leipcige esančio Federalinio administracinio teismo teisėjai nusprendė, kad vietos valdžios institucijos turi teisę įvesti draudimus senesniems ir taršesniems dyzeliniams automobiliams ir neleisti tokiems automobiliams įvažiuoti į miestų centrus. Toks sprendimas dabar kelia daug klausimų milijonams dyzelinių automobilių vairuotojų.
Teismas pats jokio draudimo neįvedė ir paliko tai spręsti miestų valdžiai. Tačiau teismas paragino „laikytis proporcingumo principo“ įvedant tokius draudimus.
Šios bylos epicentre atsidūrė du smogo kankinami Vokietijos miestai – Štutgartas ir Diuseldorfas. Tačiau teismo sprendimas gali turėti pasekmių visos šalies mastu.
Teismo nutartis yra svarbi aplinkosaugininkų grupės „Deutsche Umwelthilfe“ (DUH) pergalė. Ši grupė padavė į teismą Štutgarto ir Diuseldorfo valdžią, kad priverstų ją imtis veiksmų kovojant su toksiniais azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis, kurių į atmosferą išmeta senesni dyzeliniai varikliai.
Žemesnės instancijos teismas palaikė aplinkosaugininkus, tačiau Baden-Viurtembergo ir Šiaurės Reino-Vestfalijos federacinės žemės apskundė tokį sprendimą. Dabar teismas šias apeliacijas atmetė. Žemės savo apeliacijose teigė, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas federaliniu lygmeniu.
„Tai yra puiki diena švariam orui Vokietijoje“, – sakė DUH vadovas Juergenas Reschas.
Teismas pabrėžė, kad bet kokie dyzelinių automobilių draudimai turi būti įvesti laipsniškai, taikant išimtis tam tikriems automobiliams. Štutgarte dyzelinių automobili draudimas anksčiausiai gali būti įvestas rugsėjį.
O reaguodamas į nuogąstavimus, kad dėl tokio teismo sprendimo sumažės milijonų senesnių dyzelinių automobilių pardavimo kaina, teismo pirmininkas Andreas Korbmacheris pareiškė, kad „su tam tikrais nuostoliais teks susitaikyti“.
Kritikai anksčiai yra sakę, kad tokie draudimai bus sunkiai įgyvendinami ir tik sukels sumaišties tarp vairuotojų.
Smūgis automobilių pramonei
Aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ pasveikino Vokietijos teismo sprendimą. „Kiekvienas miestas dabar gali ginti savo piliečių teises į švarų orą“, – sakė jos atstovas Niklas Schinerlis.
Tačiau toks teismo verdiktas yra rimtas smūgis Vokietijos valdžiai ir šalies galingai automobilių gamybos pramonei, kuri priešinasi įvairiems draudimams, nes nerimaujama dėl dyzelinių automobilių savininkų pasipiktinimo, nes tokie draudimai sutrikdys jų gyvenimą ir sumažins jų turimų automobilių pardavimo kainą.
10 mln. automobilių
Analitikai iš konsultacijų bendrovės EY teigia, kad visi dyzelinių automobilių vairuotojai, išskyrus turinčius „Euro 6“ standartą atitinkančias mašinas, „nebegali būti tikri, kad jiems bus leista važiuoti savo automobiliu bet kada, 365 dienas per metus“.
Skaičiuojama, kad teismo sprendimas gali paveikti apie 10 mln. automobilių.
Jau prieš teismo sprendimą Vokietijos transporto ministerija davė suprasti, kad rengiasi galimiems draudimams. Savaitgalį žiniasklaidoje pasirodė įvairių dyzelinių automobilių naudojimo apribojimų variantų.
Remiantis siūlymais, ministerija vėliau šiais metais gali atnaujinti kelių eismo taisykles ir įtraukti miestų įvestų dyzelinių automobilių tam tikruose keliuose opciją.
Nerimas dėl kenksmingo dyzelino poveikio padidėjo po to, kai Vokietijos automobilių gamybos milžinė „Volkswagen“ pripažino, kad vienuolikoje milijonų jos grupės gamybos automobilių buvo įdiegta speciali programinė įranga, leidusi tokiems automobiliams į aplinką išmesti daugiau azoto oksido, nei leidžiama.
DUH vadovas J. Reschas sako, kad antradieninis teismo sprendimas pagaliau padidins spaudimą automobilių gamintojams modifikuoti senesnius automobilius, kad šie atitiktų taršos reikalavimus.
„Dabar tikiuosi, kad automobilių gamybos pramonė tai padarys“, – sakė jis.
Verta paminėti, kad Vokietijos federalinės aplinkosaugos agentūros duomenys rodo, jog pernai maždaug 70-yje Vokietijos miestų, įskaitant Miuncheną, Štutgartą ir Kelną, vidutinis azoto oksido kiekis atmosferoje viršijo ES vidurkį.