Keturių durų versijos modelis 100 km kelio sunaudoja 2,9 kg CNG, o į atmosferą išmeta 79 g/km CO2. Tai leidžia važiuoti itin ekonomiškai. „Volkswagen“ teigimu, Vokietijoje su 3 arba 5 durų „eco up!“ nuvažiuoti 100 kilometrų kainuoja šiek tiek daugiau nei 3 eurus. Italijoje, kuri tradiciškai laikoma didžiausia įvairiomis dujomis varomų automobilių rinkų Europoje, tą patį atstumą nuvažiuoti kainuoja mažiau nei 3 eurus.
Suslėgtų dujų variklis – ateities energijos rūšių jėgainės prototipas
Vienas iš didžiausių „eco up!“, kaip ir beje kitų šiuo metu vien tik suslėgtomis dujomis varomų automobilių privalumų – netolimos ateities vizijose numatyta ir jau pakankamai masiškai įgyvendinama galimybė naudoti ir kitas degalų rūšis, pavyzdžiui, atsinaujinantiems energetiniams šaltiniams priskiriamą biometaną. Iš įvairių biologinės kilmės atliekų išgaunamo biometano, t.y., biodujų, gamybos procesas nekonkuruoja su maisto gamybos procesais ir žmonijos apsirūpinimo maistu priemonėmis, naudojamas kurui nepažeidžia aplinkos CO2 balanso, nes visas automobilio variklyje degant degalams išsiskyręs CO2 kiekis beveik atitinka biodujų gamybos metu iš atmosferos sunaudotą to paties CO2 kiekį.
Be to, nuolat didėjanti biodujų gamyba (šiuo metu biodujos dažniausiai gaminamos iš šiaudų) mažina žmonijos priklausomybę nuo iškastinių gamtinių dujų. Leipcige įsikūrusio Vokietijos biomasės tyrimų centro duomenimis vien tik šios šalies laukuose kasmet lieka pūti iki 13 milijonų tonų šiaudų. Teoriškai iš tokio kiekio biomasės pagaminamų biodujų turėtų užtekti maždaug keturiems milijonams automobilių su suspaustų dujų varikliais. 2012 metų sausio mėnesį Vokietijoje atidaryta pirmoji iš šiaudų dujas gaminanti įmonė.
Dujų pagalba taip pat galima akumuliuoti iš kitų atsinaujinančių šaltinių, pvz., vėjo jėgainių, gaunamą energiją. Iš vėjo gaunama energija gali būti panaudojama vandenilio hidrolizės procesui, kurios metu gautas vandenilis galėtų būti naudojamas kaip vandenilinių variklių degalai. Tačiau šiuo metu vandenilinių variklių gamyba yra labai brangi, o technologijos dar nėra pakankamai tobulos norint užtikrinti masinę plėtrą. Savo ruožtu taip pagamintas vandenilis gali tapti biodujų gamybos žaliava. Biodujas galima naudoti ne tik automobilių varikliuose. Jomis galima kūrenti įprastas dujų elektrines, taigi vėjo ir kitų nelabai stabilių atsinaujinančios energijos šaltinių energijos akumuliavimas per biodujų gamybą, galutinai uždaro visą ciklą ir yra iš esmės tinkamas naudojimui kaip vėjo energijos „akumuliatorius“.
Du suslėgtų dujų variklių gamybos dešimtmečiai
Automobilius su suslėgtomis dujomis varomais varikliais „Volkswagen“ gamina nuo praeito amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžios. Iš pradžių apsiribota standartinių automobilių variklių perdirbimu darbui dujomis Berlyno IAV gamybinėje bazėje. Tačiau, augant darbų apimčiai ir tokių automobilių populiarumui, „Volkswagen“ pamažu sukūrė nuosavus šio tipo automobilių gamybos pajėgumus. Tuo metu reikėjo įveikti daug konstrukcinių apribojimų. Inžinieriams teko nelengva užduotis – kaip išdėstyti masyvius dujų balionus, kad jie neužimtų automobilio salono.
Pirmuoju techniškai tobulu ir pakankamai masiniu suslėgtomis dujomis varomu „Volkswagen“ automobiliu tapo 2002 –ųjų gamybos universalas „Golf Variant 2.0 BiFuel“. Kitu reikšmingu šios technologijos plėtros etapu tapo 2006 – aisiais vežėjų visuomenei pristatyti komercinių automobilių gamybos padalinio „Volkswagen Commercial Vehicles“ automobiliai „Caddy 2.0 EcoFuel“ ir „Touran 2.0 EcoFuel“.
2009 metais debiutavo „Volkswagen Pasat 1.4 TSI EcoFuel“, kurio variklio konstrukcijoje buvo du įpūtimo mazgai – kompresorius ir turbina, užtikrinę šiam jėgos agregatui iki tol suspaustų dujų agregatų segmente dar neregėtą galią bei dinamiškumą. Tais pačiais metais šios pažangios konstrukcijos varikliai pradėti montuoti ir į „Volkswagen Touran“. Vėliau į „Passat“ ir „Touran“ buvo montuojami jau antrosios kartos šios konstrukcijos varikliai.
Dabar, 2012 metų pabaigoje, „Volkswagen“ bendrovė gamina 6 skirtingų klasių automobilius su suspaustų dujų varikliais: „Caddy 2.0 EcoFuel“, ilgesnės ratų bazės „Caddy 2.0 EcoFuel“ (abu – 109 AG), „Touran 1.4 TSI EcoFuel“, sedaną „Passat 1.4 TSI EcoFuel“ ir universalą „Passat Variant 1.4 TSI EcoFuel“ (abu su 150 AG varikliu) ir šiuo metu visuomenei pristatomą „eco up!“ (68 AG). 2013 metais suslėgtų dujų „EcoFuel“ variklis papildys ir legendinio „Volkswagen Golf“ jėgainių asortimentą. Šiame automobilyje „Volkswagen“ žada pademonstruoti, ko gero, vieną universaliausių suspaustomis dujomis varomų variklių.
Suslėgtomis dujomis varomų automobilių dalis Europoje
„Volkswagen“ žada, kad ateityje šalia iškastiniu kuru varomų automobilių vis daugiau transporto priemonių bus varomi biodujomis ir atsinaujinančių energijos šaltinių energiją naudojant pagamintu deguonimi. Rinkoje pasirodant vis daugiau tokių automobilių, kaip „eco up!“, gaminant vis daugiau CO2 neutralių dujų ir plečiant atitinkamų degalinių tinklą bei efektyviai išnaudojant valdžios paramą šioms degalų rūšims, atsiranda galimybių žymiai išplėsti suspaustomis dujomis varomų automobilių dalį Europoje.
Šiuo metu Vokietijoje yra maždaug 97 000 suslėgtomis dujomis varomų automobilių (2012 m. vidurio duomenimis). Lyginant su 2011 metais tokių automobilių skaičius išaugo 4,3 proc.
Išanalizavus Italijos rinką, belieka tik konstatuoti, kaip palankių sąlygų sudarymas turi teigiamos įtakos šio tipo automobilių plėtrai. Kitoje Alpių kalnų pusėje 2005 - 2011 metais suspaustomis dujomis varomų automobilių kiekis padvigubėjo –nuo 382 000 išaugo iki 785 000. Čia taikomos skatinimo priemonės: mokesčių lengvatos, nuolaidos perkant naujus automobilius, palankios eismo taisyklių išimtys.
Tačiau ir Vokietijoje yra daug privalumų dujinių automobilių savininkams. Kai kurie gamtinių dujų tiekėjai duoda iki 1250 eurų nuolaidą naujo dujomis varomo automobilio įsigijimui, lanksčios mokesčių politikos dėka suspaustos dujos kainuoja pigiau už benziną ar dyzeliną, visoje šalyje yra jau 911 suspaustų dujų degalinių (2012 spalio mėn. duomenimis). Įvertinus šiuos faktus, galima prognozuoti, kad suspaustomis dujomis varomų automobilių skaičius Vokietijoje kasmet augs mažiausiai po 4 proc. ir 2020-aisiais sieks jau 1,4 mln. automobilių. Lyginant su 2012 metų skaičiais, toks rezultatas atrodo pernelyg optimistiškai, tačiau, įvertinus Italijos augimo rezultatus ir tendencijas, yra laikytinas įmanomu bei pasiekiamu.