Vis tik „Volvo“ atstovas spaudai gegužės 17 d. pareiškė, kad H. Samuelssonas svarsto variantus, o ne griežtą planą dėl tolimesnio dyzelinių variklių plėtojimo, rašo „Autonews.com“.
Vėliau naujienų agentūrai „Reuters“ išsiųstame elektroniniame laiške H. Samuelssonas teigė neabejojantis, kad artimiausius kelerius metus dyzeliui turėtų vis dar tekti itin reikšmingas vaidmuo jo vadovaujamai įmonei siekiant anglies dioksido išmetimo mažinimo tikslų, nes dyzeliniai varikliai suvartojamų degalų taupumo prasme yra ekonomiškesni nei benzininiai.
„Tik ką paleidome naujos kartos benzininių ir dyzelinių variklių, tokiu būdu demonstruodami atsidavimą šiai technologijai. Taigi sprendimas dėl naujos kartos dyzelinių variklių vystymo nėra būtinas“, – teigia jis.
Interviu H. Samuelssonas sakė, kad „Volvo“ ir toliau tobulins siektinus tikslus, pirmą kartą pristatytus 2013 m. ir skirtus atitikti ateities taršos standartus, o gamyba, tikėtina, vyks iki 2023 m.
Kaip teigė H. Samuelssonas, dyzelis iki 2020 m. bus reikalingas tam, kad būtų įgyvendinti anglies dioksido išmetimo limitai, nustatyti Europos Sąjungos (ES), o po to įsigaliojus naujiems reikalavimams variklių pritaikymo prie dar aukštesnių kovai su tarša skirtų standartų išlaidos reikš, kad to daryti nebeverta.
Užuot tai dariusi automobilių gamintoja „Volvo“ investuos į vien tik elektra varomus ir hibridinius automobilius, o pirmasis „Volvo“ gamybos elektromobilis rinką turėtų pasiekti 2019 m.