Kaip pasakoja policijos viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys, dabar į įvykio vieta atvyksta pareigūnai, įformina eismo įvykį, atlieka matavimus. Tada vyksta tyrimas, nustatomas kaltininkas ir informacija pateikiama draudimo kompanijoms.
Pasak jo, per praėjusius metus užfiksuota apie 23 tūkst. tokių eismo įvykių, o per 8 šių metų mėnesius – 13 tūkst. O atlikti šias funkcijas policijai kainuoja daugiau nei 1,5 milijono eurų.
Anot V. Grašio, policija jau seniai norėjo atsisakyti tokios funkcijos, nes ji yra perteklinė, tačiau net ir priėmus pataisas pareigūnai turės nuvykti į eismo įvykio vietą ir surinkti duomenis.
„Policija atvažiuotų į eismo įvykį, surinktų medžiagą, bet jokio tyrimo nedarytų. Viską patalpintų į sistemą, kuria gali pasinaudoti bet kuri draudimo bendrovė. Ji priims sprendimą, kuris eismo dalyvis yra kaltas dėl eismo įvykio ir taikys savo procedūras“, – teigė viešosios tvarkos biuro vadovas.
Pareigūnas nemano, jog šis pokytis užmestų daugiau darbo ant draudikų pečių, o tik supaprastintų procedūras.
„Yra atvejų, kuomet draudikai kažkokiu būdu tiria tam tikrus įvykius, turi laukti, kol policija atliks tyrimą ir pateiks kaltininką, tai tikrai užtrunka. Manau, kad ši procedūra bus paprastesnė, efektyvesnė“, – LNK žinioms sakė V. Grašys.
Vis dėlto, Lietuvos draudikų biuro atstovas Eligijus Oršauskas neliko sužavėtas tokiu pasiūlymu, esą užtruks žalos išmokėjimas arba bylos pasieks net teismus.
„Mes šiuos siūlymus vertiname pakankamai skeptiškai ir kritiškai. Visų pirma, vertinant nukentėjusiojo teisę kaip įmanoma greičiau gauti žalos atlyginimą, jeigu prievolė nustatyti kaltininką yra perkeliama draudimo bendrovėms, tikėtina, kad mažiausiai dvi bendrovės turėtų atlikti tyrimą. Tai užtruks ir žala bus atlyginta žymiai vėliau.
Vienam draudikui priėmus sprendimą išmokėti žalą, tikėtina, kad kitai pusei nesutinkant, šie ginčai kelsis į teismus ir bus apkrova teismams“, – tikino E. Oršauskas.
Jis abejoja, ar pareigūnams surinkus duomenis, jų tikrai užtektų tyrimui atlikti. Esant aplinkybių trūkumui tyrimą atlikti gali būti keblu.
„Klausimas, kiek detaliai ir objektyviai jie fiksuotų tą medžiagą, nes patys tyrimo nevykdys, o esant trūkumams, draudimo bendrovėms bus tikrai sudėtinga objektyviai nustatyti eismo įvykio kaltininką ir aplinkybes“, – svarstė E. Oršauskas.
LNK reportažą žiūrėkite ČIA.