Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas pasiūlė priimti Administracinių nusižengimų kodekso pataisą, kuri numatytų, kad vykdant greičio kontrolę mobiliaisiais įrenginiais, apie tai vairuotojai būtų įspėti ženklais.
„Priartėję prie nežymėto ir sunkiai matomo trikojo greičio matuoklio, vairuotojai, net neįsitikinę, kad tai daryti saugu, staigiai stabdo transporto priemonę, taip sukeldami pavojų už jo važiuojantiems eismo dalyviams. Be kita ko, socialinėje erdvėje vairuotojai su kitais vartotojais aktyviai dalijasi nuotraukomis, darytomis vairuojant transporto priemonę, su užfiksuotais trikojais greičio matuokliais bei jų lokacijomis mieste. Taigi šiuo atveju susiduriama su priešinga siekiamiems tikslams situacija, kada automatiniai greičio matuokliai, skirti didinti eismo saugumą ir mažinti avaringumą, veikia priešingai ir skatina vairuotojus vairuojant naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, staigiai stabdyti, taip sukeliant grėsmę kitiems eismo dalyviams, bei jausti nuolatinę įtampą kelyje“, – tuomet agentūrai ELTA sakė D. Gaižauskas.
Toks siūlymas sulaukė ne tik palaikymo, bet ir prieštaravimų, kad pastačius įspėjamuosius ženklus situacija mažai keistųsi, nes vairuotojai turėtų visas sąlygas sumažinti greitį tik toje kelio atkarpoje, kur dirbtų pareigūnai.
Pažangi įranga ir žingsnis atgal?
Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) viršininkas Vytautas Grašys laidoje „DELFI Garažas“ aiškino, jog sulaukę tokio siūlymo Lietuvos pareigūnai kreipėsi į 16-os užsienio šalių pareigūnus bei prašė pasidalinti praktika. Sulaukę atsakymo lietuviai nė neabejojo, jog įspėjamųjų ženklų įrengimas tik atitolintų Lietuvą nuo likusios Europos.
„Turime atsakymus iš 16-os valstybių, kurių pareigūnai nurodė, kad nėra jokio reikalavimo įrengti papildomą ženklą. Iš dviejų valstybių – Vokietijos ir Šveicarijos – gavome atsakymus, kad įstatymais draudžiama kažkaip pažymėti tas vietas, kur yra vykdoma greičio kontrolė“, – aiškino V. Grašys.
Pareigūnas teigė, jog būtent ši situacija parodo, kad Europa jau žengė žingsnį pirmyn, tačiau Lietuva vis dar svarsto apie sprendimus, grąžinančius keliais metais atgal.
Viršija ir tikisi didesnės tolerancijos
Anot Kelių policijos viršininko, 35 proc. eismo įvykių įvyksta būtent dėl nepasirinkto saugaus greičio, todėl imamasi priemonių, kad šis skaičius galėtų būti sumažintas. Pareigūnas vylėsi, kad pradėjus naudoti „trikojais“ pramintus greičio matavimo įrenginius, ši situacija pasikeis į gerą.
V. Grašys atkreipė dėmesį, jog vairuotojai neturėtų tikėtis tolerancijos greičio viršijimui, nes jos pažeidimams keliuose apskritai neturėtų būti. Pareigūnas pabrėžė, jog jokių išlygų Kelių eismo taisyklėse (KET) taip pat nėra.
„Jei man kas nors įvardins, kiek Lietuva gali toleruoti žuvusiųjų šalies keliuose, tada gal ir pakalbėsime, kokia gali būti tolerancija nusižengimams“, – sakė V. Grašys.
Nors anksčiau buvo užsiminta, kad galbūt bus sudarytas žemėlapis, kuriame vairuotojai galės matyti, kur gali stovėti „trikojis“, Kelių policijos viršininkas teigė, jog tokio žemėlapio sudarymas yra kone neįmanomas, mat nustatant tokias vietas yra atsižvelgiama į avaringumą, tačiau jis vienose ar kitose vietose laikui bėgant gali kisti.