Gatvėlė, jungianti Loretos Asanavičiūtės gatvę ir Laisvės prospektą, jau kurį laiką buvo pėsčiuosius ir dviratininkus vienijančių bendruomenių objektu.
Pėsčiomis ir dviem ratais po sostinę keliaujantys skundėsi, kad gatvė buvo per plati ir automobilių vairuotojai ne tik nepraleisdavo per pėsčiųjų perėją einančių žmonių, bet juos ir apvažiuodavo. Dviratininkai taip pat jautėsi nesaugūs, mat greta perėjos įrengtas dviračių takas. Ir nors KET nurodo, kad automobilio vairuotojas įsukdamas ar išsukdamas iš kelio privalo praleisti tuos, kieno judėjimo trajektoriją jis kerta, dviračių vairuotojai skundėsi, kad čia lieka nepastebimi.
Savivaldybė rado paprastą sprendimą: gatvę nuspręsta susiaurinti dalį jos uždažant įstrižomis linijomis. Šitaip automobiliams skirta važiuojamoji dalis susiaurėjo iki tokios, kurioje telpa vienas automobilis.
Visgi po tokio gatvės susiaurinimo su kuriozu susidūrė automobilių vairuotojai.
Parkavo automobilius
Kaip pasakojo DELFI redakcijai parašęs Viktoras, ilgą laiką gatvelė, jungianti L. Asanavičiūtės gatvę su Laisvės prospektu, tarnavo kaip automobilių statymo vieta. Ženklų, draudžiančių gatvės krašte palikti transporto priemonę, nebuvo, tad vilniečiai noriai naudojosi galimybę ir gatvės kraštą užstatydavo mašinomis.
Naujai perbraižius gatvę ir ją susiaurinus, galimybės statyti automobilius neliko. Tačiau tai, kad jų transporto priemonės gatvėje nebetelpa bei atsirado ženklai, draudžiantys stovėjimą, pastebėjo ne visi automobilius ten įpratę palikti žmonės.
„Anksčiau, kai gatvė buvo platesnė, visi tuos automobilius tiesiog apvažiuodavo. Ją susiaurinus situacija pasikeitė kardinaliai. Įsivaizduokite, kad iš L. Asanavičiūtės gatvės nori įvažiuoti į Laisvės prospektą, o staiga prieš nosį tau – apdaužytas „Volkswagen Golf“. Ir neturi kur pasidėti – tenka važiuoti ant naujų linijų, kirsti ištisinę liniją ir pažeisti KET“ – pasakojo Viktoras apie situaciją, su kuria tenka susidurti kasdien.
Labiausiai vyrą piktino tai, kad gatvės ženklinimo darbai vyko keliais etapais, tačiau niekas nepasirūpino, kad akivaizdžiai numesto ir palikto automobilio savininkas būtų informuotas. Nepasirūpinta ir tuo, kad transporto priemonė būtų patraukta, nors tokią teisę gatvių tvarkytojai turi, kai palikti automobiliai trukdo darbams.
„Šaunu, kad buvo atsižvelgta į gyventojų norus ir gatvė pakoreguota, tačiau negi nebuvo galima darbų atlikti iki galo ir pasirūpinti, kad sunkumų nekiltų visiems eismo dalyviams? – stebėjosi DELFI skaitytojas. – Tie, kas braižė gatvę, tikrai matė, kad automobilis trukdys eismui, bet tiesiog į viską numojo ranka.“
Darbams nekliudė
Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikis DELFI komentavo, kad dėl ne vietoje palikto ir pamiršto automobilio, trukdančio vairuotojams pravažiuoti, jo vadovaujamas skyrius jokių skundų negavo.
„Tad galima daryti prielaidą, kad darbų vykdyti jis netrukdė. Visgi vairuotojai teisūs – automobilis sudarė kliūtį ir kiti eismo dalyviai priversti važiuoti pažeisdami KET“, – sutiko A. Dinikis.
Jis informavo, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog tarp automobilio ir ištisinės linijos nėra KET numatyto 3 metrų atstumo.
„Telefonu buvo susisiekta su automobilio savininku, kuris buvo įspėtas. Automobilio savininkas pažadėjo per dvi valandas patraukti kliūtį, o šiandien buvo gauta informacija, kad automobilis minėtoje vietoje nebestovi“, – kalbėjo A. Dinikis.
Jis akcentavo, kad jeigu ne vietoje aplikti automobiliai trukdo, dėl to kyla grėsmė kitų eismo dalyvių saugumui, jį priverstinai gali nuvežti policija.