Raimondas Bieliauskas, „Ergo“ transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas, teigė, kad remiantis draudimo bendrovės atliktos apklausos duomenimis, 3 iš 4 vairuotojų renkasi viršyti leistiną greitį.
„Tai reiškia, kad greičio viršytojai neturi kažkokio aiškaus paveikslo. Praktiškai, tai yra kiekvienas greitį viršijantis vairuotojas, todėl labai aiškių požymių, kuris žmogus viršys, vien pasižiūrėję į žmogų, apibrėžti negalėtume. Tiesiog jų yra labai daug“, – aiškino R. Bieliauskas.
Anot jo, dešimtadalis vairuotojų greitį viršija reguliariai, o tai reiškia, kad stipresnis akceleratoriaus spustelėjimas yra labai įprastas ir normalus veiksmas. Draudimo bendrovės atstovo teigimu, trys ketvirtadaliai vairuotojų prisipažįsta, kad greitį viršija kartais, tačiau čia taip pat kyla klausimų.
„Tuomet kyla klausimas, kada tie kartai atsitinka: ar tam tikrom savaitės dienom, mėnesio, ar valandom. Tačiau, vėlgi, galima pasakyti, kad tai yra įsišaknijęs kaip labai normalaus vairavimo veiksmas, niekuo neišsiskiriantis nuo kažko kito“, – teigė draudimo bendrovės atstovas.
Paklaustas, kas lemia, kad absoliuti dauguma lietuvių viršija leistiną greitį. R. Bieliauskas teigė, kad šio klausimo paklausus pačių vairuotojų, dažnas atsako, kad taip važiuoja visi.
„Tai reiškia, kad eismo srautas skatina judėti kartu su juo ir lyg legitimizuoja tą greičio viršijimą ir jei važiuoji šiek tiek lėčiau, atrodo, kad lyg ir „neįsipaišai“ į srautą, jam trukdai. Dėl to, sakyčiau, kad ne baudos, ne tolerancija, o įprotis, kad (vairuotojai – „Delfi“) važiuoja, kaip jiems atrodo geriausia, taip važiuoja ir aplinkiniai ir visi draugiškai kartu juda. Jeigu srauto nėra ir yra tik pavienis automobilis, žinoma, toks vairuotojas turbūt nekeičia savo įpročių, jis važiuoja sau įprastu greičiu, kuris dažnu atveju yra didesnis“, – nurodė R. Bieliauskas.
Draudimo bendrovės atstovas teigė, kad įvykus eismo įvykiui, retas kaltininkas prisipažįsta viršijęs greitį. Jis išskyrė, kad dažniausiai vairuotojai nurodo nesuvaldę automobilio ar nespėję laiku sustoti.
„Tačiau iš eismo įvykio mechanikos kartais galima suprasti, kad iš tikrųjų tas greitis buvo viršytas, buvo viršytas stipriai, nebuvo atsižvelgta į eismo sąlygas, į kelio būklę: ar šlapia, ar slidu žiemos metu, ar, galbūt, eismo srautas iš tikrųjų yra labai didelis ir reikėtų rinktis šiek tiek lėtesnį. Tai išskirti, kiek įvykių atsitinka būtent dėl greičio viršijimo, negaliu. Čia jau vidinis jausmas sako, kad tai labai didelė dalis“, – aiškino R. Bieliauskas.
Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas teigė, kad nepaisant to, jog miestuose ir užmiesčio keliuose į rengti greičio matavimo įrenginiai, pareigūnai patruliuoja tiek su žymėtais, tiek su nežymėtais automobiliais, vairuotojai greitį viršija tam tikruose keliuose.
„Manau, kad yra tam tikri keliai, kuriuose greitis yra viršijamas. Jei važiuoju kažkokiu užmiesčio keliu, kuriame maksimalus greitis yra 90 km/val., tai viršijimai yra retesni, tačiau jei važiuoju Vilnius–Kaunas, Vilnius–Klaipėda, magistraliniais keliais ir važiuoju maksimaliu leistinu greičiu, tai mane lenkia gana dažnai. Tai, sakykime, pats kelias, pati infrastruktūra skatina kai kuriuos vairuotojus viršyti greitį“, – sakė A. Pakėnas.
Kalbėdamas apie greičio viršijimą vairavimo mokytojas ragino prisiminti Kelių eismo taisyklių matematiką, pagal kurios skaičiavimus numatyta, jog greičiui padidėjus du kartus stabdymo kelias ilgėja keturis kartus, o greičiui padidėjus tris kartus – stabdymo kelias didėja devynis kartus.
„Tai yra mūsų suvokimas ir mūsų reakcija į veiksmus. Jeigu kelyje kažkas atsitinka, tai net nedidelis greičio padidinimas turi labai didelę įtaką stabdymo keliui ir mūsų valdymo galimybėms“, – nurodė A. Pakėnas.
Anot saugaus eismo eksperto, greičio viršijimo tradiciją galima išgyvendinti iš Lietuvos kelių, tačiau apie tai reikia ne tik klabėti, o imtis ir realių veiksmų šiam tikslui pasiekti.
Visą LNK žinių tarnybos reportažą galite peržiūrėti žemiau:
