Kaip aiškina advokatų profesinės bendrijos „Marger“ advokatas Augustinas Vaičiūnas, tokios situacijos atsirado dėl Administracinių nusižengimų kodeksu (ANK) reikšmingai pakeistos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos. Ji pritaikyta prie šių dienų aktualijų, techninių galimybių, tokiu būdu palengvinant administracinius nusižengimus tiriančių bei nagrinėjančių pareigūnų darbą.
Pasak žinovo, atsirado galimybė procesinius dokumentus proceso dalyviams, t. y., transporto priemonių savininkams, įteikti ne tik iki tol naudotais būdais, bet ir elektroniniu paštu. Tokiu atveju, jokių nusižengimų nepadaręs asmuo, per nustatytą laiką nepareiškęs nesutikimo su atsiųstame dokumente nurodytu tikru ar tariamu pažeidimu, automatiškai laikomas padariusiu nusižengimą. Neįvertinami nei jį teisinantys, nei kiti reikšmingi duomenys.
„Praktikoje jau pasitaikė ne viena situacija, kuomet naudojantis ANK numatytomis galimybėmis administracinėn atsakomybėn buvo patraukti jokio administracinio nusižengimo nepadarę asmenys.
Tokios situacijos verčia visiškai nepagrįstai atsakomybėn patrauktą asmenį pačiam įrodinėti savo nekaltumą. Jos pažeidžia ne tik sąžiningų asmenų teises ir teisėtus interesus, bet ir nekaltumo prezumpciją. Taip pat verčia manyti, kad toks reguliavimas įteisintą galimybę paskirti administracinę nuobaudą nesurinkus jokių konkretaus asmens kaltės įrodymų“, – sakė A. Vaičiūnas.
Taigi, visi asmenys yra priversti aktyviai sekti su jais susijusius įvykius, o esant reikalui – imtis aktyvių veiksmų įrodant savo nekaltumą tais atvejais, kuomet automobilio savininkai tik po fakto sužino apie nuobaudų paskyrimą.
Anot žinovo, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procese turi būti tinkamai pritaikyti įstatymai, administracinėn atsakomybėn patraukti tik kaltieji asmenys, sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą.
Tiesa, jis pastebi ir teigiamų dalykų. Nepaisant reguliavimo ydų nekaltų asmenų atžvilgiu, pažeidimus iš tikrųjų padariusių ir tai pripažįstančių asmenų atvejai sprendžiami efektyviau. Atsirado galimybės operatyviai ir ekonomiškai naudingai pasiekti administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tikslus, pavyzdžiui, pasiūlant asmeniui sumokėti pusę minimalios baudos arba sumokėti minimalią baudą, jeigu padarytas pakartotinis nusižengimas ir tokiu būdu administracinio nusižengimo bylą užbaigti.
Viena svarbi aplinkybė
Patekus į situaciją, kuomet sužinoma apie ketinimą paskirti ar jau paskirtą baudą, reikėtų identifikuoti instituciją, kuri paskyrė ar planuoja paskirti nuobaudą. Sužinojus institucijos duomenis galima imtis kitų veiksmų – būtent į instituciją kreiptis dėl turimų įrodymų pateikimo (pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo kamerų įrašai ir pan.).
Susipažinęs su įrodymais, asmuo pats įsivertina situaciją – ar jis objektyviai galėjo padaryti nurodytą pažeidimą, ar nurodytų laiku galėjo būti nurodytoje vietoje ir pan. Susipažinus su duomenimis taip pat nustatoma labai reikšminga aplinkybė – asmuo yra nubaustas ar jį dar tik ketinama nubausti.
Būtent nuo fakto – nuobauda jau paskirta ar ją dar tik planuojama paskirti – priklauso asmens gynybos būdas. Jei nuobaudą dar tik planuojama paskirti, asmuo, būdamas įsitikinęs, kad pažeidimo nepadarė, turėtų teikti prašymą institucijai dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Toks prašymas turi būti aiškiai ir konkrečiai motyvuotas, pagrįstas kartu pateikiamais įrodymais (pavyzdžiui, asmuo nurodytą pažeidimo padarymo dieną apskritai nebuvo Lietuvoje pateikiant skrydžio bilietus ir pan.). Tikėtina, kad įrodžius, jog asmuo objektyviai negalėjo padaryti tokio pažeidimo, procesas bus nutrauktas dar policijoje ir jokių tolimesnių veiksmų neprireiks.
Visgi, praktikoje neretai pasitaiko atveju, kad asmuo sužino apie jam paskirtą nuobaudą jau po jos paskyrimo. Bendru atveju, nuobaudos paskyrimą galima ginčyti paduodant skundą apylinkės teismui. Teisė paduoti skundą ribojama 20 dienų terminų. Taigi jei asmuo sužinojo apie mažiau nei prieš 20 dienų paskirtą nuobaudą, jis gali paduoti skundą teismui. Skundas turi būti motyvuotas iš teisinės ir faktinės pusės, kartu turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys skirtos nuobaudos neteisėtumą. Kita praktikoje pasitaikančių atvejų grupė – apie nuobaudą sužinoma jau praėjus 20 dienų apskundimo teismui terminui. Nors pastaroji situacija yra labiausiai komplikuota, ji nėra visiškai be išeities. Egzistuoja galimybė prašyti atnaujinti praleistą terminą, tačiau asmuo turėtų pagrįsti kokios objektyvios priežastys jam sutrukdė pasinaudoti apskundimo teise nustatytais terminais.
Be to, net jeigu aiškiai užfiksuota, kad galimą pažeidimą padarėte Jūs (pavyzdžiui, matyti iš nuotraukos), tai dar nereiškia galutinio sprendimo, jog esate pažeidėjas. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai institucijos netinkamai taiko Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatas, o tai lemia nepagrįstų nutarimų priėmimą – teisėto veiksmo palaikymą pažeidimu. Tokios situacijos jau klasikiniu tapęs pavyzdys – „lenkimas“ vienos krypties kelyje. Nors transporto priemonę objektyviai aplenkti galima tik išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, tačiau policija ne vieną kartą yra skyrusi nuobaudą asmeniui, kuris važiuodamas vienos krypties keliu tiesiog apvažiavo tame pačiame kelyje stovinti automobilį. Deja, bet pareigūnų padarytas teisės taikymo klaidas dažniausiai pavyksta įrodyti tik teismuose.
Ką daryti, jei baudą gavote nepelnytai?
1. Apie paskirtą baudą asmuo dažniausiai sužino iš VMI pranešimo, kuriame nurodoma tik tai, kad paskirta kažkokio dydžio piniginė bauda. Taigi, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti už kokį nusižengimą, kokiomis aplinkybėmis padarytą, toji administracinė nuobauda paskirta.
2. Svarbu nustatyti, kokia institucija nuobaudą paskyrė , nes nuo to priklauso, kam jūs turėsite parengti ir kur nusiųsti prašymą ir skundą.
3. Jeigu nuobauda paskirta nepelnytai, reikia surinkti prieinamus savo nekaltumo įrodymus (pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo kamerų įrašai, nuotraukos, dokumentai ir pan.), kurie nuobaudą paskyrusiai institucijai pateikiami su motyvuotu prašymu dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
4. Jeigu apie nepelnytai paskirtą nuobaudą sužinojote po to, kai ji paskirta nutarimu (ne administraciniu nurodymu, kuriuo pasiūloma per nustatytą terminą sumokėti pusę minimalios baudos), reikia per 20 dienų pateikti motyvuotą skundą dėl nutarimo institucijos, kuri priėmė nutarimą, apylinkės teismui.
5. Jeigu apie nepelnytai paskirtą nuobaudą sužinote po to, kai nutarimas, kuriuo paskirta nuobauda, jau įsiteisėjęs, tuomet vien skundo nepakanka, būtina motyvuotai prašyti institucijos, kad ji atnaujintų terminą skundui paduoti.