Sostinės gatvėse vykdytos apklausos metu gyventojai teigė, kad vairavimo išgėrus netoleruoja, todėl prireikus, ne tik imtųsi, bet ir yra ėmęsi veiksmų, kad tokius vairuotojus sustabdytų.
„Atimčiau raktelį ir numesčiau kuo toliau, turbūt“, – sakė gyventojas.
Paklaustas ar kada nors taip elgtis jau teko, vyras atsakė neigiamai, tačiau prisipažino, kad yra apie tai galvojęs.
Kita gatvėje kalbinta gyventoja patvirtino, kad ne tik stabdytų, tačiau neseniai realiai ėmėsi tokių veiksmų.
„Mačiau, kad atvažiavęs vartojo alkoholio, todėl pasakiau, kad jei tik pabandys sėsti prie vairo – iškviesiu policiją. Istorija baigėsi tuo, jog tas asmuo susirado blaivų vairuotoją ir išvažiavo su juo kartu“, – pasakojo moteris.
„Kažkokių imčiausi veiksmų, kad neleisčiau jam sėsti prie vairo tokios būsenos“, – teigė dar viena vilnietė.
„Gal paraginčiau žmogų, kad išsikviestų taksi ir į namus grįžtų saugiai. Arba turėtų kas kitas atvažiuoti pasiimti, tačiau pačiam vairuoti tikrai neleisčiau“, – aiškino kalbintas vyras.
Požiūrio problema išlieka
„Auto Bild Lietuva“ redaktorius ir saugaus eismo ekspertas Vitoldas Milius teigė, kad tokia statistika, jog netgi kas trečias vairuotojas yra linkęs vairuoti neblaivus, jį stebina.
„Jaunoji karta nėra tiek linkusi vartoti alkoholio, net nekalbant apie vairavimą išgėrus, tačiau atsižvelgiant į patį suvartojimo kiekį. Bet, turbūt, tas žmogus išgėręs tampa šiek tiek kitu žmogumi. Man bent jau taip atrodo. Jei jis yra visiškai blaivus, veikiausiai, jis negalvoja apie vairavimą apsvaigus, numato, kad nuvykęs į vietą savu automobiliu, vėliau, pavartojęs alkoholio, išsikvies taksi ir taip grįš į namus. Tačiau šio proceso metu žmogus pasikeičia ir jam pradeda atrodyti, kad viskas yra gerai, jis nesijaučia girtas ir gali vairuoti pats“, – aiškino V. Milius.
Jis taip pat suskirstė tokio tipo vairuotojus į dvi grupes – tokius, kuriems nesvarbios jokios priemonės ir pasekmės, nes jie jau senai nebeturi vairuotojo pažymėjimo, o ir, veikiausiai, ne vienas automobilis buvo konfiskuotas, bei kitus, kuriems už tokį savo elgesį bus gėda ir jie kaip mat ims dėl to atgailauti ir atsiprašyti, tačiau net ir tai žinodami, vis tiek prie vairo sėda apsvaigę.
„Alkoholio vartojimas ir vėliau vairavimas yra ir filmų herojų kasdienybė, todėl priežasčių gali būti ir tame. Bet žmogus išgėręs taurę, veikiausiai, net negalvoja, kad jis jau daro ką nors blogai, o taip atrodo ir aplinkai. O tas tarpas tarp vienos taurės ir keturių taurių yra labai arti ir, matyt, čia ir yra tas momentas, kai aplinka į tai nesureaguoja ir paleidžia savo kolegą, draugą ar giminaitį patį važiuoti į namus“, – mintimis dalijosi V. Milius.
Kalbėdamas apie tai, kad dažnam artimam žmogui ar kolegai vis dar nepatogu iš kito atimti automobilio raktelius, kad šis nesėstų prie vairo išgėręs, ar tiesiog sudrausminti, kad taip nesielgtų, V. Milius teigė, kad šiuo atveju problema yra tame, jog visuomenėje vis dar nėra „įaugęs“ požiūris, kad vairuoti išgėrus yra nusikaltimas ir didžiulis blogis.
Paklaustas apie baudų griežtinimą ar netgi bausmes kalėjime, V. Milius teigė, kad skirtingiems žmonėms padėtų skirtingos priemonės, tačiau išliktų ir tokių, kuriems jokios priemonės nebūtų veiksmingos.
„Tiems, kurie jau vienaip ar kitaip yra „pragėrę“ gyvenimą – nepadės niekas, tačiau tiems kitiems, kuriems gėda, taip pat ne visos priemonės gali būti veiksmingos. Veikiausiai, labiausiai padėtų tikslus žinojimas, kad jis gali būti pagautas, ir kad ta pagavimo tikimybė yra labai didžiulė. Tad toji gyvoji kontrolė, kuri yra ir dabar, tačiau sunku įvertinti ar jos yra pakankamai, manau, kad jei jos būtų daugiau ir tam policija turėtų resursų, tokių nutikimų būtų mažiau“, – teigė V. Milius.
Visą LNK žinių reportažą galite peržiūrėti žemiau: