Kamerų tinklą lygino su „peiliu nusikaltėliams“
Kaune baigiama diegti nauja stebėjimo ir kontrolės sistema. Tai pastebėjo ne vienas vairuotojas, pagrindiniuose į miestą ir iš jo vedančiuose keliuose pamatęs neseniai sumontuotas vaizdo kamerų „girliandas“.
Kauno savivaldybei su bendrove „Telia Lietuva“ pasirašius 846,5 tūkst. eurų vertės sutartį iš viso bus sumontuotos 234 kameros, veiksiančios 31 vietoje: parkuose, kitose viešosiose erdvėse bei pagrindiniuose, į miestą bei iš jo vedančiuose keliuose.
Montuojamos ne tik įprastos vaizdo stebėjimo kameros, transliuojančios vaizdą policijos budėtojams, bet kur kas daugiau galimybių turinti sekimo sistema. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovų teigimu, tai analogų ne tik mūsų šalyje, bet, ko gero, ir Baltijos valstybėse neturinti naujausia įranga, kuri turėtų žymiai padidinti saugumą mieste.
„Tai bus „peilis“ nusikaltėliams“, – portalui DELFI sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Pliavga.
Nors beveik milijoną eurų kainuojančios kamerų sistemos techninės galimybės nėra plačiau aptariamos, iš viešai prieinamų informacijos šaltinių akivaizdu, jog Kauną apjuos visų be išimties pravažiuojančių automobilių valstybinius numerius fiksuojančių kamerų tinklas.
Iki 1000 KET pažeidimų per parą
Prie Kauno centre veikiančių ir policijos naudojamų vaizdo stebėjimo kamerų kauniečiai ir miesto svečiai jau seniai įprato. Tad neturėtų nustebinti ir tai, kad jos atsiras ir kitose miesto vietose.
Nauja galbūt tai, kad šios kameros turės šias analitikos galimybes: veidų aptikimo, žmonių skaičiavimo, judančių objektų sekimo, judėjimo grafinio atvaizdavimo, minios susibūrimo aptikimo, paliktų daiktų paieškos, ugnies ir dūmų bei stipraus garso aptikimo funkcijas.
Kur kas aktualesnė naujiena yra ta, jog mieste ims veikti kamerų tinklas, jos automatiškai fiksuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Sistema veiks taip pat, kaip ir dalies vairuotojų keiksnojami trikojai greičio matuokliai – informacija keliaus tiesiai į centralizuotas sistemas, suformuosiančias ir išsiųsiančias administracinio nusižengimo protokolą.
Šios kameros galės fiksuoti 3 skirtingus KET pažeidimus: ištisinės linijos kirtimą, posūkį iš neleistinos eismo juostos, taip pat – įvažiavimą į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui.
Techninėje dokumentacijoje teigiama, kad, nustačius vieną iš šių KET pažeidimų, sistema išaugos 20 sekundžių trukmės vaizdo įrašą. Nurodoma, kad vaizdas turi būti fiksuojamas 10 sekundžių prieš ir po pažeidimo momento.
„Pažeidimo įrašas ir visa su pažeidimu susijusi informacija vaizdo stebėjimo posistemėje turi būti saugoma 1 metus nuo pažeidimo momento“, – nurodoma dokumentacijoje.
Pažeidėjo automobilio valstybinis numeris bus iš karto atpažįstamas ir visa medžiaga perduodama Administracinių nusižengimų registrui. Tais atvejais, kai numerio atpažinti nepavyks arba bus duomenų, kad atpažinimas nėra iki galo tikslus, duomenys apie pažeidimą bus saugomi 6 mėnesius.
Per tą laiką vaizdo įrašą peržiūrėjęs policijos pareigūnas turės priimti sprendimą – siųsti medžiagą nusižengimų registrui, ar ne.
„Posistemės talpa informacijai apie KET pažeidimus saugoti turi būti apskaičiuota ne mažiau kaip 1 tūkst. pažeidimų per dieną užfiksuoti ir saugoti vienus metus“, – nurodoma techniniame apraše.
Fiksuos visų valstybinius numerius
Kur kas platesnes galimybes teisėsaugininkams suteiks automobilių numerių atpažinimo sistema. Ji leis ne tik nuskaityti ir į duomenų bazę įrašyti visų pro kameras pravažiuojančių automobilių numerius, bet ir nustatyti valstybę, kurioje jie buvo išduoti. Bus kaupiama informacija, kokioje konkrečioje vietoje esanti kamera automobilį užfiksavo, kuria kryptimi ir kuriuo laiku jis vyko.
„Numerių atpažinimo posistemė turi užtikrinti, jog piko metu, kuris gali trukti iki valandos, per sekundę turi būti atpažįstama ir išsaugoma ne mažiau kaip 100 numerių. Projektuojant duomenų saugyklą turi būti laikoma, jog per parą pro stebimas teritorijas gali pravažiuoti 700 tūkst. automobilių, kurių numerius reikės atpažinti ir iš priekio, ir iš galo“, – nurodoma techninėje dokumentacijoje.
Visa informacija bus saugoma trejus metus. Optimizuojant paiešką numatyta, kad po vienų metų šie duomenys keliaus į archyvą.
Taip pat numatytos galimybės naudoti gana plačią sukauptų duomenų filtravimo sistemą. Teisėsaugininkai juos dominančių automobilių judėjimą galės aiškintis ne tik žinodami konkretų valstybinį numerį, bet ir jo fragmentus.
Techninės galimybės taip pat leis filtruoti užfiksuotų automobilių duomenis pagal šalį, kurioje išduotas valstybinis numeris.
DELFI žiniomis, vaizdo srautą apdoros Danijos bendrovės „Milestone Systems A/S“ programinė įranga „X Protect Professional +“, o pačios kameros – Kinijos gamintojo „Hikvision“.
Bus sudaromi „juodieji sąrašai“
Techninėje dokumentacijoje nurodoma, kad sistema turi atpažinti ne mažiau kaip 95 procentus automobilių numerių, kurių greitis siekia iki 200 kilometrų per valandą, kai valstybinis numeris nėra užstotas kliūties.
„Posistemėje turi būti numatyta galimybė sukurti ypatingų valstybinių numerių sąrašus. Užfiksavus numerį iš šių sąrašų, posistemė turi automatiškai išsiųsti pranešimus SMS žinute ar elektroniniu paštu į budinčio operatorius darbo vietą“, – teigiama techniniame apraše.
Policijos pareigūnai yra minėję, jog galimybė sudaryti vadinamus „juoduosius sąrašus“ gerokai palengvins kriminalistų darbą. Jie ne tik leis operatyviai gauti informaciją apie tai, kurioje vietoje yra ieškomas automobilis, bet ir sudarys galimybę iškart reaguoti.
Nors techninės sistemos galimybės nėra plačiau viešinamos, panašu, jog pirkimo dokumentacijoje nurodyta būtinybė sudaryti ne vieną, bet daugelį šių sąrašų liudija, kad numerių nuskaitymo sistema naudosis ne tik daugelis policijos padalinių, bet ir kitos teisėsaugos struktūros.