Pirmoji Lietuvoje rūpestį dėl pėstiesiems paspirtukų keliamo pavojaus šių metų pavasarį pademonstravo Palangos savivaldybė, priėmusi sprendimą, draudžiantį judriausiose kurorto vietose važinėti dviračiais, paspirtukais ir velomobiliais. Apribojimas įsigaliojo trims mėnesiams – nuo birželio iki rugsėjo ir tebėra taikomas J.Basanavičiaus gatvėje, Birutės parke bei ant Palangos tilto.
Susirūpinimas dėl elektrinių paspirtukų pamažu atkeliauja ir į Kauną. Šį trečiadienį miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje numatyta svarstyti gyventojų prašymą riboti elektrinių paspirtukų eismą Kalniečių parko pėsčiųjų zonoje.
Motorinio dviračio statusas
Pagal LR galiojančias kelių eismo taisykles, elektriniai paspirtukai priskiriami motorinio dviračio statusui, todėl jų vairuotojai turi tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir dviratininkai. Kaip numatyta taisyklėse, jie gali važiuoti tiek dviračių, tiek pėsčiųjų takais bei juostomis (kaip ir motorinių bei bemotorių dviračių bei elektrinių riedžių vairuotojai).
„Ten, kur tam skirtų takų nėra, galima važiuoti tam tinkamu kelkraščiu, tačiau visais atvejais elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo būti atidus, laikytis saugaus atstumo ir visuomet duoti kelią pėstiesiems“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos atstovė Justina Kazragytė.
Pasak pareigūnų, pagal Lietuvoje galiojančias taisykles, pėsčiųjų šaligatviu gali važiuoti dviračiai, motoriniai (elektriniai) dviračiai, elektriniai paspirtukai ir riedžiai, kurių galia siekia iki 1 kW.
Pavyzdžiui, Kaune populiarios dalinimosi paslaugos „Bolt“ vartotojams siūlomas specialiai tokiai paslaugai sukurtas „Segway Ninebot ES4“ modelis. Jo galia siekia iki 300W, o maksimalus paspirtuko greitis gali būti išvystytas iki 30 kilometrų per valandą. „Tačiau dėl saugumo „Bolt“ paspirtukų greitį esame apriboję iki 25 kilometrų per valandą“, – portalui sakė „Bolt“ atstovas Nerijus Ravinis.
Dažniausi pažeidimai
Pasak J. Kazragytės, Kauno apskrities policijos pareigūnai skiria didelį dėmesį elektrinių paspirtukų naudotojams, vykdo viešo ir ne viešo pobūdžio policines bei prevencines priemones.
„Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad dažniausiai pastebimi elektrinių paspirtukų vairuotojų pažeidimai, kuomet ant paspirtuko nėra nei įrengtų šviesos žibintų, nei vilkima ryškiaspalvė liemenė, arba paspirtuku važiuojama kartu su mažamečiu, taip rizikuojant abiejų saugumu. Taip pat vis dar pastebima atvejų, kuomet važiuojamąją dalį elektrinio paspirtuko vairuotojai kerta važiuodami, kuomet taip elgtis griežtai draudžiama ir privalu nulipus paspirtuką varytis greta“, – atkreipia dėmesį J. Kazragytė.
Elektroninių paspirtukų vairuotojams, nesilaikantiems kelių eismo taisyklių, gresia administracinė atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnį, gali būti skiriama bauda nuo 20 iki 200 eurų.