Kada konfliktas bus išspręstas prognozuoti sudėtinga – tai gali trukti ir kelis mėnesius, o gali užsitęsti ir kur kas ilgesnį laikotarpį.
Stovi, bet bausti negali
Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra sumontuotos 25 greičio palaikymo sistemos (sektoriniai greičio matuokliai), kuriomis skaičiuojamas vidutinis transporto priemonių greitis. Šios sistemos veikimo principas yra paprastas: viena kamera užfiksuoja automobilį ir pravažiavimo pro ją laiką, o kita – užfiksuoja tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje. Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų, ruožo pradžioje ir pabaigoje užfiksuotą laiką, apskaičiuoja vidutinį greitį (įskaitant ir greičio pokyčius ruože).
Jeigu užfiksuojamas vidutinio greičio viršijimas, duomenys išsiunčiami į Administracinių nusižengimų registrą, kur suformuojamas pažeidimo protokolas. Kurį laiką pranešimai bus siunčiami tokia pat tvarka, kaip ir užfiksavus greičio viršijimą stacionariu greičio matuokliu. Nuo kitų metų turėtų pradėti veikti automatinė nusižengimų protokolų formavimo sistema, leisianti pagreitinti vairuotojų informavimo procesą.
Jau dabar prieš kiekvieną sektorinio greičio kontrolės ruožą yra pastatyti kelio ženklai, informuojantys apie sektorinius greičio matuoklius ir ruožo, kuriame matuojamas greitis, ilgį (kelio ženklai Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“ ir Nr. 805 „Galiojimo zona į priekį“).
Kiek anksčiau buvo skelbta, kad iki birželio pabaigos bus atlikta kiekvieno ruožo metrologinė patikra. Atlikus patikrą, viršiję greitį vairuotojai turėjo būti baudžiami.
Buvo planuota, kad metrologinė patikra visuose ruožuose bus atlikta iki birželio mėnesio pabaigos. Tačiau patikra įstrigo. Tuo pačiu sustojo ir visas ruožų sistemos paleidimo procesas. Matuoklių atkarpas galite pamatyti DELFI vizualizacijoje žemiau.
Konfliktas sustabdė procesą
LAKD pirmadienį oficialiai paskelbė, kas nutiko, kad greičio matuoklių patikra įstrigo.
„Susidūrėme su keblumais dėl metrologinės patikros. Po konkurso pasirašėme sutartį su konkursą laimėjusia bendrove, tačiau paaiškėjo, kad ji negali tinkamai atlikti patikros dėl netikslumų metodikoje. Jų teigimu, metodika buvo parengta netinkamai. Kalbėjome su metodikos rengėjais ir jie neigia, kad yra klaidų. Mes įsivėlėme į žaidimą tarp dviejų laboratorijų“, – sako laikinasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas V. Andrejevas.
Lietuvoje yra vos dvi laboratorijos, kurios pagal kompetenciją galėjo dalyvauti konkurse – Vilniaus metrologijos centras ir UAB „EKS bandymų laboratorija“. Taip atsitiko, kad viena iš jų laimėjo metodikos rengimo konkursą, o kita – patikros konkursą. Dabar LAKD bando nutraukti sutartį su metodikos konkursą laimėjusia bendrove „EKS bandymų laboratorija“.
„Kad paleistume įrenginius, reikia dar kartą paleisti patikros konkursą. Manome, kad per mėnesį pavyks atlikti patikrą. Jei ne – tada reikalai gali nusikelti ilgesniam laikui“, – neslepia V. Andrejevas.
Leistino greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. Preliminariais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo.
Vairuotojai lekia milžinišku greičiu
Per penkis šių metų mėnesius yra užfiksuota net 2 835 918 pažeidimai. Didžiausias viršytas greitis gegužės mėn. buvo 188 km/val. magistraliniame kelyje A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai.
Vien per birželio mėnesį per visus 25 sektorius pravažiavo 2,7 mln. automobilių. Visuose sektoriuose maksimalus greitis yra 90 km/val.
Užfiksuota, kad vidutiniu 120-130 km/val. važiavo daugiau nei 2 tūkst. vairuotojų. 140-150 km/val. važiavo 215 vairuotojų.
Buvo tokių, kurie greitį viršijo daugiau nei du kartus – virš 180 km/val. vidutiniu greičiu lėkė net 112 vairuotojų.
Planuojama, kad ateityje sektorių, kuriuose bus matuojamas vidutinis greitis, skaičius išaugs iki 125-150. Jau iki rugsėjo mėnesio baigsis konkursas, kurio metu bus perkami nauji 25 sektoriniai matuokliai. Kur jie tiksliai stovės – kol kas nėra aišku.