Daugiausiai automobilių naudotos alyvos susidaro transporto techninės priežiūros ir remonto įmonėse automobilių savininkams keičiant tepalą. Būtent iš autoservisų daugiausia panaudoto tepalo patenka pas pavojingų atliekų tvarkytojus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Su šaltuoju metų sezonu pastebimai ir sumažėja alyvos atliekų pridavimas, nes naudotą tepalą naudoja patalpų šildymui, neretai to atvėsus orams griebiasi ir gyventojai“, – teigė atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.
Anot jos, alyvos atliekos Lietuvoje turi neigiamą rinkos vertę, todėl už jų pridavimą atliekų tvarkytojams tenka sumokėti. Nepaisant to, naudotą tepalą priduodančių gyventojų taip pat yra.
„Tai rodo, kad gyventojų sąmoningumas po truputį auga, alyvos atliekos nepilamos į gruntą ar neteisėtai sudeginamos, nedaroma žala gamtai ir žmonėms“, – sakė K. Štelmokaitienė.
Ką rodo skaičiai?
Duomenų, kaip Lietuvai sekėsi tvarkyti automobilių naudotą alyvą 2018 metais, kol kas nėra. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017-aisiais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai pateikė 20,1 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos (2016 metais – 22 tūkst. tonų), o buvo surinkta ir eksportuota perdirbimui atitinkamai 5,3 tūkst. tonų ir 4,8 tūkst. tonų (26 proc. ir 24 proc. nuo viso rinkai pateikto kiekio).
„Gamintojus ir importuotojus vienijančios organizacijos organizuoja naudotos alyvos atliekų surinkimą ir tvarkymą, šviečia visuomenę, kaip tinkamai tvarkyti šias atliekas ir vykdo kitas pareigas. Vis tik teisinis reglamentavimas negali užtikrinti tinkamo naudotos alyvos sutvarkymo“, – sakė Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.
Specialistų vertinimu, dėl šešėlio realiai Lietuvoje parduodamos automobilių alyvos kiekis gali siekti iki 25-30 tūkst. tonų per metus, o kasmet sudeginama ar kitaip neteisėtai panaudojama maždaug 6 tūkst. tonų naudoto tepalo.
Automobilių variklių, pavarų dėžės ar tepamosios alyvos atliekos yra stipriai užterštos įvairiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, todėl jas būtina tinkamai perdirbti ir jokiu būdu nedeginti krosnyse. Buitiniuose katiluose deginamas tepalas išmeta į atmosferą kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.), kurie ne tik teršia orą, bet ir kenkia gyventojų sveikatai. Į aplinką patekę sunkieji metalai ir toksinės medžiagos gali sukelti vėžinius susirgimus.
Iš surinktų alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos – alyva pardavimui ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai.
Transporto priemonių ardymo ar remonto metu susidaro ir kitos atliekos, kaip kuro ir oro filtrai, akumuliatoriai, amortizatoriai, padangos, stiklas, plastikas, ir pan., kurios irgi turi patekti tik pas šių atliekų tvarkytojus.
Autoservisai, kaip tinkamai rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas, jų nešalinti su kitomis atliekomis, siekti aplinkos taršos mažinimo, informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą, skatinami Gamintojų ir importuotojų asociacijos kasmet vykdomų aplinkosaugos projektų „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“ metu.
Gyventojai informaciją, kur priduoti alyvos atliekas, galima rasti čia arba tiesiogiai kreiptis į bendrovę „Atliekų tvarkymo centras“.