Su tokia situacija susidūrė vilnietis Eduardas, vieną dieną savo pašto dėžutėje aptikęs laišką iš Prancūzijos teisėsaugos institucijų.
Jame pranešama, kad rugsėjo 5 dieną, šiemet, vyras, vairuodamas savo „Citroen“, 16 km/val. viršijo leistiną greitį viename Prancūzijos užmiesčio kelių.
Pranešime siūloma susimokėti baudą ir nurodoma, kad rinktis galima iš kelių variantų. Pavyzdžiui, susimokėjus baudą per 46 dienas, Prancūzijos teisėsaugai teks atseikėti 45 eurus, susimokant per 76 dienas – 68 eurus. O jeigu per 76 dienas skirta bauda nebus sumokėta arba dėl jos nebus kreiptasi, bauda išaugs iki 180 eurų.
Niekada nebuvo Prancūzijoje
„Niekada nesu buvęs Prancūzijoje, automobilio niekam neskolinau, numeriai nebuvo pavogti“, – DELFI pasakojo Eduardas, nebežinantis, kaip turėtų elgtis toliau.
Pridėtame pranešime apie baudą nurodoma, kad jeigu automobilis buvo parduotas, pavogti numeriai, vairavo ne tas asmuo, kuriam skirta bauda, reikėtų apie tai pranešti Prancūzijos teisėsaugai. Kitais atvejais reikėtų sumokėti 68 eurų dydžio užstatą ir tuomet aiškinti įvykio aplinkybes.
„Mano atveju reikia ieškotis prancūziškai ar angliškai mokančio žmogaus ir aiškintis su Prancūzijos policija. Skambinau į Lietuvos policiją, bet jie padėti negali“ – pasakojo vyras.
Eduardo nuomone, situacija keista, mat padėti vyrui negali niekas ir jis pats, nesuprasdamas prancūzų kalbos, įstatymų ir pan., turi spręsti kilusius rūpesčius.
„Kodėl, tarkime, turėčiau sukasti kaimynui daržą už vertėjavimą ir, šiuo atveju, už valstybinės sutarties kenkėjišką veikimą? Kažkas juk už tai gauna atlyginimą, o paprastas niekuo dėtas žmogus turi patirti stresą ir nuostolius“, – kalbėjo vyras.
Policija informacijos negauna
Stasė Stankevičienė, Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės vyresnioji specialistė DELFI informavo, kad nors ES valstybės sudariusios galimybes viena kitai lengviau pasiekti informaciją apie svečiose šalyse KET pažeidimus padariusius vairuotojus, informacija apie skirtas baudas pasiekia tik vairuotojus.
„Mes duomenų apie tai, kiek ir kur lietuviai gavo baudų, negauname. Užsienio valstybės teisėsaugos institucijos bendrauja su konkrečiu KET pažeidimą padariusiu asmeniu“, – akcentavo žinovė.
Anot jos, gavus pranešimą apie skirtą baudą, paprasčiausias kelias – pasinaudoti galimybe užpildyti paaiškinimo formą internetu, svetainėje „Antai.fr“. Būtent tą specialistė rekomendavo ir DELFI parašiusiam Eduardui.
„Sunku pasakyti, kokias procedūras gali taikyti užsienio valstybė, mat ji remiasi ten galiojančiais teisės aktais. Sunku numatyti, kaip būtų elgiamasi, jei bauda nebūtų mokama ar pasiaiškinimas nebūtų rašomas, ypač tuo atveju, jei kada nors žmogus visgi keliautų į minėtą valstybę“, – kalbėjo S. Stankevičienė.
Visgi ji negalėjo pasakyti, ar užsienyje gauta bauda už KET pažeidimą būtų administruojama taip pat, kaip Lietuvoje, kai nesumokėta bauda atitenka Lietuvos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir būna jos administruojama.
Rūta Asadauskaitė, VMI atstovė spaudai, DELFI patikino, kad VMI iš užsienio šalių teisėsaugos institucijų pranešimų apie lietuviams skirtas baudas negauna, taip pat ir nebendradarbiauja skatinant jas susimokėti.
Gali būti klaida
S. Stankevičienė neneigė, kad nepaisant to, jog Eduardo gautame pranešime apie KET pažeidimą Prancūzijoje nurodyta, jog greičio viršijimas užfiksuotas matavimo įrenginiu, klaidų gali pasitaikyti.
Pasak specialistės, lietuviškas valstybinio ženklo numeris yra itin panašus į išduodamą Švedijoje, taip pat – Vengrijoje. Todėl gali būti taip, kad nusižengė šių šalių piliečiai, tačiau dėl numerių panašumo, bauda atkeliavo į Lietuvą.
Visgi specialistė pabrėžė, kad norint išvengti problemų ateityje, vertėtų paaiškinti Prancūzijos teisėsaugai situaciją.
„Pranešimą tikrai galima pildyti nacionaline kalba, juk ir informacija apie baudą parašyta lietuviškai. Jeigu, visgi, dėl kažkokių priežasčių nebūtų norima priimti informacijos lietuvių kalba, rekomenduočiau pasinaudoti kad ir nemokamu „Google“ internetiniu vertėju“, – teigė LKPT atstovė.
Keičiasi tarp ES šalių
Kaip DELFI informavo „Regitra“, remiantis 2015 m. Europos Sąjungos direktyva, beveik jau visos šalys narės automatiniu būdu keičiasi duomenimis apie KET pažeidėjus.
Pažeidimai, pagal kuriuos galima vykdyti paieškas kitų valstybių narių duomenų bazėse, yra šie: leidžiamo greičio viršijimas, važiavimas neprisisegus saugos diržu, važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, vairavimas apsvaigus nuo narkotikų, važiavimas motociklu be apsauginio šalmo, važiavimas draudžiama juosta, neteisėtas naudojimasis mobiliuoju telefonu arba kitokiu ryšių įrenginiu vairuojant.
Šia informacija Lietuva ir kitos ES šalys keičiasi per EUCARIS sistemą. Kitaip tariant, tai sistema, kuri leidžia keistis valstybėms narėms duomenimis apie jų šalyse įregistruotas transporto priemones ir jų valdytojus bei savininkus.
Pavyzdžiui, jei užsienio šalyje, greičio matuoklis užfiksavo automobilį su lietuviškais valstybiniais registracijos numeriais, tos šalies specialistai tikrina informaciją apie šią transporto priemonę ir siunčia užklausą į pažeidėjo transporto priemonės registravimo instituciją, t. y. šiuo atveju konkrečiai į „Regitrą“. Tuomet, jei Kelių transporto priemonių registre nurodytu KET pažeidimo metu transporto priemonė buvo įregistruota, išsiunčiamas automatinis atsakymas, kuriame pateikiami duomenys apie transporto priemonę ir su ja susijusius asmenis – savininką ir valdytoją. Gavusi šią informaciją, ta šalis, kuri paskyrė baudą, išsiunčia automobilio valdytojui/savininkui pranešimą apie paskirtą baudą.
Tuo tarpu užsienio vairuotojų Lietuvoje padarytų pažeidimų informacija rūpinasi Lietuvos policija.