Dokumentai dokumentais, o štai realybė atrodo visai kitaip, sakoma LNK žinių reportaže.
Marius gyvena Lietuvoje, tačiau važinėja į komandiruotes užsienyje. Jis papasakojo savo istoriją.
„Norvegijos karalystėje viršijus greitį atėmė vairuotojo pažymėjimą ir atėmė pusei metų. Grįžau į Lietuvą, pasakiau „Regitroje, kad atėmė. Kiti žmonės sako, kad pametė, ar panašiai. Bet aš tiesiog pasakiau, kad atėmė“, – pasakojo vyras.
Po dviejų savaičių „Regitra“ jam išdavė naują vairuotojo pažymėjimą.
Vyras sako nustebęs, kad „Regitra“, kuri išduoda vairuotojo pažymėjimus, net nesureagavo į jo prisipažinimą praradus teisę vairuoti svetimoje šalyje.
„Domėjausi, internete skaičiau, kas gali būti ir kaip, ir tiesiog perskaičiau, kad dauguma žmonių sako, kad pametė, grįžę į Lietuvą ir išsiėmė naujus pažymėjimus, nes neva šalys neturi bendros duomenų bazės“, – kalbėjo Marius.
Pasirodo, kad tokia praktika vadinama teritoriniu teisės vairuoti apribojimu. Tai reiškia, kad lietuvis, nuvykęs į bet kurią Europos Sąjungos šalį ir padaręs Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą, už kurį jam atėmė teisę vairuoti, grįžęs į Lietuvą gali išsiimti naują pažymėjimą ir Lietuvoje automobiliu važinėti toliau.
„Regitros“ vadovas sako, kad visai nesvarbu, ar vairuotojas prisipažįsta, kad iš jo buvo atimtos teisės, ar meluoja, kad jas pametė, rezultatas vis tiek bus tas pats.
„Bet kuriuo atveju išduotume, nes nėra suvaržymų šitoje vietoje“, – kalbėjo Saulius Šuminas, laikinai einantis „Regitros“ generalinio direktoriaus pareigas.
„Regitrai“ tokia problema žinoma jau seniai. Ji aktualiausia automobiliu keliaujantiems po ES šalis ir emigrantams.
„Keičiamės informacija apie vairuotojo pažymėjimo būsenas. Tai mes žinome, kad jeigu olandui Olandijoje atimta teisė vairuoti, tai jis Lietuvoje negaus vairuotojo pažymėjimo. Lygiai taip pat kaip ir lietuviui: jeigu jam atimta teisė vairuoti čia, Lietuvoje, o jis persikraustys į Vokietiją ilgalaikiam gyvenimui, tai jis ten negaus vairuotojo pažymėjimo“, – aiškino S. Šuminas.
Policija tikina, kad šioje situacijoje irgi padaryti nieko negali. Kokia atsakomybė taikoma už pažeidimus, kiekviena ES valstybė sprendžia individualiai. Tuo pat metu, Vidaus reikalų ministerija sako, kad įsakymas dėl informacijos keitimosi tarpvalstybiniu lygmeniu apie KET pažeidimus yra.
Valstybės keičiasi informacija dėl šių nusižengimų:
- Greičio viršijimo;
- Važiavimo be saugos diržo;
- Važiavimo degant draudžiamam signalui;
- Vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ir narkotikų;
- Važiavimas be apsauginio šalmo;
- Važiavimas draudžiama juosta;
- Naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant.
Bet tai problemos irgi nesprendžia, mat informacija tarp institucijų keliauja labai lėtai, šalyje skiriasi KET reikalavimai.
„Nebent šalis tokia, kaip Latvija, turi savo pavyzdį. Jie įstatymu įsiteisinę nuostatą, kuomet kitoje šalyje atimama teisė vairuoti dėl neblaivumo, jie gauna informaciją ir jie taip pat atima teisę vairuoti apskritai ir Latvijoje“, – aiškino S. Šuminas.
Susitarti dėl bendrų KET reikalavimų visoms ES šalims būtų labai sudėtinga, toks klausimas gali būti derinamas ir dešimtmetį.
„Turbūt vienintelės šalys, kurios tarpusavyje yra susitarusios, yra šiaurinės šalys, Danija, Norvegija, Švedija, Suomija. Jie keičiasi informacija ir pripažįsta vieni kitų daromus pažeidimus kaip sankcijas“, – pavyzdį pateikė S. Šuminas.
Problema būtų išspręsta tada, jei sąlygos dėl teisės vairuoti atėmimo visoje ES būtų vienodos, o ne teritorinės. Jei būtų siekiama absoliutaus, o ne teritorinio teisės vairuoti apribojimo, šalyje reikėtų keisti nacionaliniu lygmeniu galiojančius teisės aktus.