Policijos pareigūnai keturračio vairuotoją užfiksavo Mažeikių rajone, kelyje Tirkšliai-Užlieknė. Vyras, važiavęs galingu keturračiu, nepakluso pareigūnų nurodymui sustoti ir pamėgino bėgti.
Kaip informavo pareigūnai, po nepavykusių gaudynių paaiškėjo, kodėl keturračio vairuotojas puolė bėgti. Pasirodo, jo transporto priemonė buvo be valstybinių ženklų, neapdrausta, jai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra.
Toks nusižengimas keturračio vairuotojui atsieis nemažai. Jam gresia 850-1200 eurų bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3-5 metams. Be to, galimas ir keturračio konfiskavimas.
Bėga, nes užregistruoti negali
Toks pareigūnų vaizdo įrašas netruko sulaukti atsako iš kitų keturračių mėgėjų. Anot jų, ginčytis dėl baudos neverta, ji teisinga, tačiau į tokias situacijas keturračių vairuotojai patenka dėl to, kad esą Lietuvoje neįmanoma įregistruoti galingesnio nei 15 kW keturračio.
Kaip aiškino Simonas Lipskis, technines ekspertizes atliekančios UAB „Ekspertizė“ vadovas, Lietuvoje keturračiai skirstomi į negalingus ir galingus. Rėžis yra ties 15 kilovatų (kW) riba: galingesni nei 15 kW keturračiai vadinami galingaisiais ir jiems nuo 2013 m. registruojant Lietuvoje privaloma techninė ekspertizė.
Ši privaloma net ir tuo atveju, jei į Lietuvą atvežtas keturratis buvo užregistruotas kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje, turėjo techninę apžiūrą. Anot S. Lipskio, galingesnių nei 15 kW keturračių bendroji ES galiojanti tvarka neaprėpia, todėl vadovaujamasi Lietuvoje galiojančiu reglamentu.
Jei, anot eksperto, su dauguma reikalavimų, kuriuos toks registruojamas keturratis turi atitikti, dar įmanoma susidoroti, didžiausiu galvos skausmu tampa keturračio galinė ašis. Mat pagal reikalavimą, keturratis turi turėti galinės ašies diferencialą, o dauguma atvežamų į rinką turi kur kas paprastesnę, blokuotą, galinę ašį ir techninės ekspertizės neįveikia, tad ir užregistruoti būti negali.
Nepasidomi pirkdami
„Tai pagrindinis dalykas. Mat paprastai galingieji keturračiai to diferencialo neturi, nors dauguma didžiųjų gamintojų tokį pasirinkimą tikrai siūlo. Tik niekas, pirkdamas keturratį, apie tai nepamąsto, – sakė S. Lipskis. – Ir net jeigu buvo numatyta gamintojo, kad diferencialas ant galinės ašies gali būti, nusipirkti jį naują dažnai brangu lyginant su keturračio kaina.“
Anot pašnekovo, dauguma perkančių keturratį ir norinčių juo dalyvauti eisme nepagalvoja apie reikalavimus Lietuvoje. Be to, pasak eksperto, diferencialas turi kertinę reikšmę apibūdinant tokių transporto priemonių saugumą.
„Kai važiuojama ant asfalto, keturračio padanga sukimba su asfaltu ir, kai diferencialo nėra, pavyzdžiui, posūkyje, gauname tokį efektą, kad padanga praslysta ir nuo asfalto šiek tiek šokteli. Kai važiuojama bekele, ant žolės, ši danga gerokai minkštesnė, prasisuka drauge su ratu ir keturratis yra stabilesnis“, – aiškino S. Lipskis.
Registruoja Latvijoje
Jis neslėpė ir to, kad vienokios taisyklės galioja Lietuvoje, kitokios, pavyzdžiui, Latvijoje, Lenkijoje, kitose šalyse, mat kiekviena valstybė tai, kaip įregistruojami galingieji keturračiai, reglamentuoja atskirai.
To neslėpė ir internautai, pabrėžę, kad ne vienas jų važiuoja į Latviją ir ten užregistruoja keturratį kaip bekelės transporto priemonę bei gauna latviškus valstybinio ženklo numeris. Anot pasinaudojusių šia galimybe, Latvijoje keturračiui, užregistruotam kaip bekelės transporto priemonė, nereikalinga techninė apžiūra, o be to, tokie keturračiai gali papulti ir į viešuosius kelius, kai reikia pervažiuoti iš vienos bekelės į kitą.