Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Rolandas Gylys papasakojo apie tai, kas buvo užfiksuota po tragiškai pasibaigusio eismo įvykio.
„Buvo pastebėta, kad vienoje transporto priemonėje nėra jokių asmenų, todėl galima sakyti, kad vairuotojas buvo pasišalinęs. Tuo metu kitoje transporto priemonėje buvo penki prispausti asmenys.
Atvykę policijos pareigūnai konstatavo, kad automobilio „Volswagen Golf“ priekyje sėdėję vairuotojas ir keleivis yra mirę. Gale važiavę trys keleiviai dar buvo su gyvybės ženklais“, – pasakoja R. Gylys.
Po šio eismo įvykio premjeras Saulius Skvernelis viešai pareiškė, kad tris žmones pražudžiusiam ir, kaip įtariama, neblaiviam Alvarui Lankelaičiui turi būti pateikti kaltinimai dėl nužudymo. Tačiau ar toks pareiškimas pagrįstas ir kokia atsakomybė gresia vairuotojams, kurių sukeltuose eismo įvykiuose žūsta žmonės?
„Teisiniu požiūriu ilgą laiką buvo laikoma, kad visos avarijos, net ir tokios, kuriose žūsta žmonės, laikomos neatsargiais nusikaltimais ir traktuojamos kaip neatsargus gyvybės atėmimas, kuris nėra nužudymas. Tačiau kadangi teismų praktikoje pasitaikydavo retų ir išimtinų situacijų, kai vairuotojas važiuodavo visiškai girtas, ypač stipriai viršydavo greitį, visiškai ciniškai ir nesilaikydamas jokios tvarkos, buvo prieita išvados, kad net ir avarija gali būti laikoma nužudymu, o eismo įvykio metų žuvę žmonės – nužudytieji“, – paaiškina advokatas Laurynas Pakštaitis.
Kaip teigia L. Pakštaitis, universalios taisyklės, kaip vairuotojas gali pagerinti savo poziciją tokioje byloje, nėra. Tačiau labai svarbūs yra du aspektai – techninės detalės ir kaltinamojo pasakojimas.
„Teisiškai situaciją turi labai daug mažų detalių – stabdymo kelias, automobilio apgadinimai, padangų būsena, valytuvai, matomumas ir panašiai. Daug techninio pobūdžio detalių gali papildyti vairuotojo pasakojimą, bet gali ir akivaizdžiai prieštarauti. Šie parodymai turi sutapti su kitų žmonių ar liudininkų pasakojimu ir neturi būti išgalvoti ar pritraukti prie situacijos, jei norima išvengti atsakomybės arba ją palengvinti“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ teigia L. Pakštaitis.
Nebuvo teismų praktikos
Lietuva iki šiol prisimena 2007-aisiais įvykusią avariją, kurios metu policininkas Saulius Paulikas, ne tarnybos metu, Skuodo rajone rėžėsi ir pražudė tris dešimtmečius vaikus, o po to pabėgo iš eismo įvykio vietos. Po šio įvykio iš pareigų pasitraukė vidaus reikalų ministras Raimundas Šukys ir generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius.
Nepaisant tragiškų pasekmių ir S. Pauliko pasišalinimo iš įvykio vietos, jis tuo metu buvo nuteistas dėl tragiškos avarijos sukėlimo, bet ne dėl nužudymo.
„Tuo metu neegzistavo tokia praktika, todėl S. Paulikas ir nebuvo nuteistas už nužudymą“, – paaiškina advokatas Vytenis Dziegoraitis.
Tačiau viskas pasikeitė prieš daugiau nei trejus metus, kai tragiška avarija Utenoje buvo kvalifikuota kaip nužudymas. Tris žmones avarijoje pražudęs neblaivus Utenos rajono gyventojas Mantas Šironas buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo ir už tai jam skirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.
„Tai buvo pirmas kartas, kai vairuotojo veiksmai buvo pripažinti ir kvalifikuoti kaip nužudymas, o ne kaip buvo iki tol, kad tai Kelių eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, sukėlęs atitinkamas pasekmes“, – dėmesį atkreipia V. Dziegoraitis.
Aukščiausiojo teismo nutartis įpareigoja vadovautis daugeliu aplinkybių vertinant, ar tai nužudymas, ar tiesiog nelaimingai pasibaigusi avarija. Pasirodo, kad norint vairuotoją teisti už nužudymą jis turi padaryti visą eilę KET pažeidimų.
„Kai minimas Utenos gyventojas buvo nuteistas už trijų asmenų nužudymą, kiek pamenu, jis transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, tačiau ir viena iš centrinių miesto gatvių, esant intensyviam eismui, važiavo didesniu nei 100 km/val. greičiu, bėgo nuo policijos pareigūnų, ne kartą kirto sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Tokiu būdu jis padarė ne vieną, bet visą eilę KET pažeidimų“, – kodėl M. Šironas buvo teisiamas už nužudymą, paaiškina V. Dziegoraitis.
Panašaus turinio nuosprendžių priimta nedaug, tačiau jų yra. Pavyzdžiui, 2017-aisiais buvo nuteistas asmuo, kuris neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, demonstruodamas šoninio slydimo įgūdžius Vilniuje perėjoje nužudė pėsčiąjį ir sužalojo kelis žmones. Jam teismas skyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, būtent už nužudymą.
Dar viena garsi byla buvo nagrinėjama Kaune. Teismas kaltu pripažino asmenį, kuris miesto centre, lėkdamas dideliu greičiu, susidūrė su kitu automobiliu. Tuo metu viena keleivė žuvo, o kitas žmogus buvo sužalotas. Už tai vairuotojui skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
Europoje praktika dar tik formuojasi
Advokatas V. Dziegoraitis primena išskirtinį atvejį Vokietijoje, kai Lietuvos pilietis Hamburgo mieste pagrobęs taksi automobilį ir lėkdamas 140 km/val. greičiu atsitrenkė į kitą automobilį. Žuvo tame automobilyje buvęs asmuo, o dar du žmonės buvo sužaloti.
„Šis Lietuvos pilietis buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir, kiek teko domėtis, tai buvo pirmas toks atvejis Hamburge.
Todėl manau, kad atitinkama praktika, kai asmenys, pažeidę Kelių eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, dėl ko žūsta žmogus ir jie yra pripažįstami kaltais dėl nužudymo, yra nauja ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose Europos valstybėse“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ sako V. Dziegoraitis.
Bet kokiu atveju, advokatas mano, kad avarijų kaltininkų, kurie baudžiami už nužudymą, Lietuvoje tik daugės, nes teismų praktika jau susiformavusi ir yra taikoma.