Netikėtai „prabudęs“ greičio matuoklis – stacionarus, pastatytas išvažiuojant iš Klaipėdos Vilniaus link, kelyje Klaipėda–Kaunas–Vilnius. Šioje vietoje, Vilniaus plente, prasideda A1 kelias.
Kaip pasakojo 129 protokolus už greičio viršijimą savo VMI paskyroje aptikęs vairuotojas, už pažeidimus jam teks susimokėti stambią sumą – 2785 eurus.
Savo patirtimi socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijęs vairuotojas – ne vienintelis. Į jo pasiguodimą netruko atsakyti ir kiti – papasakojo, kad gautus protokolus taip pat skaičiuoja dešimtimis.
„Čia pasinaudojimas žmonėmis. „Prišaudė“ pilną inkilą nuo balandžio mėnesio, galvoja, nebetelpa, tai siunčia. Ir visiems nuėjo. Vienas draugas gavo 10, kitas – 15 baudų“, – pasakojo Justinas.
Dar vienas vairuotojas pastebėjo, kad toks „prabudimas“ itin skaudžiai atsieis motociklų vairuotojams: jiems viršijus leistiną greitį 30 km/val. jau atimama teisė vairuoti.
Matuoklis – itin jautrus
Kaip dalijosi vairuotojai, stacionarus greičio matuoklis, įrengtas minėtame kelyje, ypač jautrus. Šiame kelyje, nurodoma, leistinas važiavimo greitis yra 70 km/val.
Ne vienas vairuotojas prisipažino, kad ten važiuoja kur kas greičiau – net 90 km/val., ir leistiną greitį viršija mažiausiai 20 km/val.
Greičio matuoklis sureguliuotas taip, kad užfiksuotų tą greičio viršijimo ribą, nuo kurios vairuotojams pradedamos skaičiuoti baudos. Štai, pavyzdžiui, vienas vairuotojas pasakojo, kad jam atsiųstame protokole nurodyta, jog leistiną greitį jis viršijo 14 km/val., – važiavo 84 km/val. greičiu įvertinus paklaidą.
Už tokį nusižengimą skiriama mažiausiai 12 eurų bauda, kurią sumokėjus per nurodytą laiką ir nusižengus pirmą kartą galima sumažinti pusiau – iki 6 eurų. Tokių baudų, prisipažino Klaipėdos vairuotojai, daugelis gavo dešimtimis.
Ne pirmą kartą
Atvejis, kai „prabunda“ greičio matuokliai ir gyventojai ima gauti baudas šimtais, Lietuvoje ne vienas.
Itin garsiai nuskambėjo greta Vilniaus esančio Riešės miestelio gyventojų skundas, kai per kelias dienas suplaukė šimtai per pusę metų įamžintų baudų iš stacionaraus greičio matuoklio.
Matuoklis Riešėje greta mokyklos buvo įrengtas dar 2020 m. rudenį, tačiau protokolai gyventojams ėmė plaukti pavasario viduryje.
Kaip pasakojo Riešės bendruomenės seniūnė Gražina Zizienė, kelio atkarpoje, stebimoje greičio matuoklio, leistinas greitis – 30 km/val. Tačiau kai šimtais ėmė plaukti baudos bendruomenės nariams, buvo suprasta, kad prevencinė priemonė visą tą laiką neveikė ir protokolai už padarytus nusižengimus atkeliavo pernelyg vėlai.
„Niekas nesako, kad nesiųskite baudų. Mes norime, kad nusižengę žmonės būtų nubausti. Tačiau greičio matuoklis neturi būti aparatas, skirtas tam, kad būtų surinktos baudos, – kai pažeidėjas nusižengia, jis perspėjamas, gauna baudą ir tų pažeidimų nebedaro. Ir mūsų bendruomenės nariai sako, kad jau po pirmos ar antros baudos būtų susidrausminę ir nebenusižengtų, bet gavo po 70–100 baudų iš karto. Tai apie kokią prevenciją galime kalbėti“, – pasakojo G. Zizienė.
Kaip „Delfi“ tuomet aiškino Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, minėto stacionaraus greičio matuoklio savininkė yra valstybės įmonė – Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).
„Mūsų žiniomis, šis matuoklis nebuvo susietas su Administracinių nusižengimų registru, dėl to duomenys negalėjo būti apdoroti, o kai tik buvo įregistruoti registre, automatiškai buvo apdoroti ir iš karto išsiųsti pažeidėjams“, – komentavo pašnekovas.
Paleido veikti, bet sutarties neturėjo
Įsisiautėjęs greičio matuoklis Riešėje sudomino ir Seimo narius, jie netgi surengė posėdį ir pakvietė pasiaiškinti LAKD atstovus, kaip galėjo nutikti, kad gyventojai buvo „užbombarduoti“ pranešimais apie baudas. Pasak Seimo narių, stacionarūs greičio matuokliai turėtų veikti identiškai „trikojams“ – kai pranešimas apie nusižengimą atkeliauja kone iškart prasižengus. Tokiu atveju užtikrinama ir prevencija.
Remigijus Lipkevičius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD), kuri praėjusiais metais visoje Lietuvoje įrengė 70 naujų greičio matuoklių, direktorius, surengtame posėdyje pavasarį pasakojo, kad dar pernai įvyko viešieji pirkimai ir buvo pasirašytos sutartys su rangovais, kurie įsipareigojo įrengti matuoklius skirtingose vietose.
Įrengus matuoklius jie buvo testuojami, atliekama metrologinė patikra, tuomet, pastačius įspėjamuosius ženklus, matuokliai buvo paleisti dirbti.
„Apie tai visuomenę informavo tiek LAKD, tiek žiniasklaida. Pirmosios žinutės apie tai pasirodė dar pernai lapkritį–gruodį. Tie matuokliai fiksavo ne tik greičio pažeidimus, bet ir susijusius su technine apžiūra ir draudimu“, – aiškino R. Lipkevičius.
Matuokliams jau veikiant, LAKD derino sutarties su Informatikos ir ryšių departamento (IRD), kuriems turėjo būti pateikiami matuoklių sukaupti duomenys, klausimus. Šis procesas, anot direktoriaus, truko iki 2021-ųjų vasario, o kovo 2 d. buvo pasirašyta sutartis ir pagal visus užfiksuotus pažeidimus išrašyti protokolai.
Jam antrino LAKD Išmaniųjų transporto sistemų ir kelių apmokestinimo departamento vadovas Darius Ražinskas – pabrėžė, kad matuoklio, kaip matavimo priemonės, užfiksuoti duomenys teisingais laikomi po metrologinės patikros.
„Neįmanoma visoje Lietuvoje matuoklių įrengti vienu metu, o sutartys su IRD sudaromos grupei matuoklių, ne kiekvienam atskirai. Ir todėl pasirašyti sutartis įmanoma tik tada, kai baigiamas įrengti paskutinis matuoklis. O dabar duomenys plaukia nesustodami, sukurtos visos sąsajos“, – kalbėjo žinovas.
Bus papildyta LAKD ir policijos komentarais.