Su „Delfi“ istorija pasidalinti sutikusi Agnieška pasakojo, kad viskas prasidėjo šių metų sausio 2 dieną, kai prieš kiek daugiau nei pusantrų metų pirktą „Toyota Corolla“ automobilį prireikė palikti autoservise.
Moteris pasakojo, kad dar anksčiau buvo atliktas automobilio techninis aptarnavimas, tačiau po jo, stabdžių sistema ėmė veikti neįprastai, todėl kartu su vyru nusprendė, kad automobilį reikia perduoti į autorizuotą gamintojo atstovų autoservisą.
„Po aptarnavimo, kai keitė stabdžių skystį, stabdžio pedalas pasidarė kaip medinis, todėl kreipėmės dėl problemos pašalinimo“, – aiškino Agnieška.
Patikrinimas baigėsi eismo įvykiu
Toliau viskas vyko kaip įprasta, buvo pasirašyti reikiami dokumentai, automobilį perėmė servisas, o vairuotoja laukė pranešimo, kada automobilis bus sutaisytas. Vis dėlto, pašnekovės vyras, kurio vardu automobilis buvo registruotas, po trijų dienų sulaukė kiek kitokio pranešimo.
„Trečią dieną automobiliui būnant servise automobilis buvo apgadintas. Serviso atstovai aiškino, kad po bandymų aikštelėje nepavyko išsiaiškinti problemos, todėl meistras išvažiavo į kelią, o jame testuodamas automobilį susidūrė su stirna“, – apie gautą pranešimą pasakojo pašnekovė.
Moteris teigė, kad būtent nuo tos akimirkos ir prasidėjo visa istorija, kurios metu niekaip nepavyksta surasti susitarimo. Ji pasakojo, kad pradžioje, atrodė, kad viską pavyks išspręsti nesunkiai, tačiau netrukus bendravimas su įmone „Autotoja“, kurios meistrui vairuojant ir buvo apgadintas automobilis, persikėlė į advokatų susirašinėjimus.
„Mes atsisakėm atsiimti automobilį, nes jis apgadintas. Mes norėjome, o pradžioje ir buvo tokia kalba, jog jie išperka šitą automobilį už vidutinę rinkos kainą ir pasiūlo naują automobilį, o kainų skirtumą mes primokam. Paskiau ta kaina buvo mažesnė, mes kreipėmės į advokatą, pradėjo dirbti advokatas. Tuomet kaina truputį padidėjo, tačiau jų motyvas, kodėl negali pasiūlyti didesnės sumos, yra tas, jog jie iš to neturės pelno. Pradžioje kalbėjome, kad išmokėta suma turėtų būti 28000 eurų, mūsų advokatas kreipėsi į viešąją įstaigą, kuri atlieka turto vertinimą, tuomet sulaukėm atsakymo, kad mūsų automobilis vertas 28600 eurų. Pirminė „Autotoja“ atstovų pasiūlyta kaina buvo 23000 eurų, po to, kai pradėjo dirbti advokatas, buvo pasiūlyta 25000 eurų“, – aiškino Agnieška.
Pašnekovė pasakojo, kad įdomi detalė yra ir tai, jog po eismo įvykio buvo kviesta policija, tačiau netrukus buvo gautas pakartotinis skambutis Bendrajam pagalvos centre, kad policijos nereikia.
„Mes turime išrašą iš Bendrojo pagalbos centro apie pranešimą dėl įvykusio eismo įvykio su mūsų automobilių. Pirmiausia vairuotojas policiją iškvietė, vėliau jos atsisakė ir pranešė, kad niekam jokių pretenzijų neturi, o stirna pabėgo. Todėl nėra nei stabdymo kelio nuotraukų, nei informacijos apie vietą, kurioje įvyko eismo įvykis, nei kokios kitos informacijos iš eismo įvykio. Tik vėliau paaiškėjo, kad automobilio apgadinimai yra didesni nei, kaip jie sakė, kad tik buferis apgadintas“, – aiškino moteris.
Sutikimas – mažomis raidėmis
Paklausus, kaip automobilis atsidūrė vietoje, kur kursuoja ir laukiniai gyvūnai, automobilio savininkė nurodė, kad perduodant automobilį servisui, pasirašoma sutartis, ir nors patys atstovai teigė, kad niekur nevažiuos, mat ir automobilio dokumentus savininkė tuo metu buvo pamiršusi namuose, sutartyje mažom raidėm parašyta, jog automobilis gali būti išbandomas ir išvažiuojant iš serviso teritorijos.
„Sutartyje mažomis raidėmis parašyta, kad pasirašydama sutartį aš sutinku, jog automobilis būtų išbandomas. Tik ten joks remontas nebuvo atliktas. Serviso atstovai teigė, kad išbandžius automobilį aikštelėje, stabdžiai veikė gerai, todėl jie nusprendė važiuoti didesnį ratą – po miestą ir aplinkkeliu. Tuomet ir įvyko įvykis“, – aiškino vairuotoja.
Tiesa, moteris pasakojo, kad jau po įvykio, be automobilio savininkų sutikimo, nors jų advokatas buvo pranešęs, kad be raštiško sutikimo nebūtų atliekami jokie veiksmai susiję su automobiliu, „Autotoja“ savo ruožtu pasamdė įmonę, kuri atliko turto vertinimą ir paskaičiavo žalą bei atsiuntė dokumentus, kad automobilis po autoįvykio nuvertėjo 620 eurų, taip pat buvo paskaičiuotos apie 5 tūkst. eurų siekiančios remonto išlaidos bei pasiūlyta pateikti banko sąskaitą, kur šie pinigai galėtų būti pervesti.
Po eismo įvykio automobilio savininkams buvo suteiktas ir pakaitinis automobilis, kuris žodiniu susitarimu buvo perduotas neribotam laikui. Vis dėlto, moteris pasakojo, kad vėliau paaiškėjo, kad šis automobilis perduotas naudojimąsi deklaruojant kaip nuomą, tik atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes, už tą nuomą nebuvo prašoma mokėti. Situacijai pradėjus prastėti, moteris teigė, kad pakaitinį automobilį grąžino, mat kilo įtarimų, kad vėliau gali tekti iš tiesų už tai sumokėti, kaip už nuomą, kuri buvo skaičiuojama po 30 eurų už parą. Moteris teigė, kad jau ir vieno karto, kai žodinio susitarimo nebuvo laikomasi dėl automobilio išpirkimo, užteko.
„Vėliau gavom atsakymą, kad galime bet kada į juos kreiptis ir gauti pakaitinį automobilį. Tačiau nuolat yra motyvuojama, kad nieko čia neįvyko, jog jie gali sudaužyti automobilį, tačiau suremontuos ir vairuotojas galės jį atsiimti. Tačiau net tuomet, kai buvo pateikti pasiūlymai dėl automobilio išpirkimo, susidarė įspūdis, jog mes šiaip nusprendėm pasikeisti automobilį ir dėl to kreipėmės į atstovybę. Niekur sutartyse nebuvo nurodyta, kad jis išperkamas dėl to, jog jis buvo apgadintas, o ne dėl to, kad mes šiaip sau nusprendėm jį pasikeisti“, – aiškino vairuotoja.
Moteris taip pat prisiminė, kad įvykių virtinės pradžioje, sutiko, jog dėl žalos atlyginimo pagal Kasko, būtų kreipiamasi į tą draudimo bendrovę, kurioje draustas automobilis, o ne į tą, kurioje apsidraudusi „Autotoja“ įmonė. Vis dėlto, atsižvelgiant į tolimesnę įvykių seką, moteris aiškino, kad buvo priimtas sprendimas šioje draudimo bendrovėje žalos administravimo bylą nutraukti.
Policija kaltų nenustatė
Po „Delfi“ kreipimosi į „Autotoja“ įgaliotą „Toyota“ atstovą, buvo gautas įmonės advokato pateiktas atsakymas. Jame taip pat pateikiama, kad automobilis į autoservisą buvo pristatytas sausio 2 dieną, o to priežastis – neefektyviai veikianti stabdžių sistema esant šlapiam ir šaltam orui. Atsakyme taip pat pateikiama, kad automobilį į servisą pristačiusi moteris, pasirašydama užsakymo paraišką sutiko, kad transporto priemonė po atliktų darbų būtų išbandyta serviso darbuotojo kelyje.
„Taigi, UAB „Autotoja“, vykdydama užsakymą, atlikto Transporto priemonės stabdžių sistemos efektyvumo patikrinimą – diagnostiką, tačiau gedimų Transporto priemonės stabdžių sistemoje nenustatė. Siekiant įsitikinti ar Transporto priemonės stabdžių sistema veikia tinkamai buvo priimtas sprendimas atlikti Transporto priemonės testavimą kelyje.
2023 m. sausio 3 d. UAB „Autotoja“ darbuotojas atlikto transporto priemonės testavimą kelyje, tačiau transporto priemonės testavimas buvo nesėkmingas, kadangi ties įvažiavimu į Savanorių pr., Kaune, į važiuojamą dalį netikėtai ir staiga iššoko laukinis gyvūnas. Kadangi transporto priemonė susidūrė su laukiniu gyvūnu, buvo apgadinta transporto priemonės priekinė dešinė dalis“, – rašoma advokato pateiktame atsakyme.
Paklausus, kokių veiksmų buvo imtasi po eismo įvykio ir kodėl iškvietus policiją ji buvo atšaukta, „Autotoją“ atstovaujantis advokatas nurodė, kad atstovai kreipėsi į policiją, tačiau teigiama, kad dėl to pareigūnai administracinės teisenos nepradėjo.
„Apie eismo įvykį buvo pranešta Kauno miesto policijai ir aplinkosaugai, tačiau Kauno miesto policijos pareigūnai administracinės teisenos nepradėjo ir dėl kilusio eismo įvykio kaltų asmenų nenustatė“, – teigiama atsakyme, kuriame taip pat nurodyta, kad sausio 3 dieną apie automobilio apgadinimą buvo informuotas ir teisėtas automobilio savininkas.
Naudotis automobiliu – atsisakė
Advokato pateiktame atsakyme taip pat minima, kad apgadinus automobilį, jo savininkui buvo suteikta pakaitinė transporto priemonė, kuri vėliau buvo grąžinta be jokių paaiškinimų. Taip pat nurodoma, kad ir „Ergo“ draudime pradėta žalos administravimo byla vėliau buvo nutraukta.
„Nepaisant to, eismo įvykio diena UAB „Autotoja“ ir AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudariusi verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurios pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigojo atsakyti už UAB „Autotoja“ padarytą žalą trečiųjų asmenų, pvz., klientų, kaimynų, praeivių, paslaugų užsakovų, turtui, gyvybei ar sveikatai. Taigi, dėl eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės, UAB „Autotoja“ kreipėsi ne tik į automobilio savininko transporto priemonės savanoriško draudimo bendrovę „Ergo Lietuva“, tačiau ir į AB „Lietuvos draudimas“, kurioje buvo pradėta administruoti žalos byla, o įvykis pripažintas draudžiamuoju“, – teigiama atsakyme.
Į užklausą, kodėl buvo pakeistas pirminis siūlymas dėl automobilio išpirkimo vidutine rinkos kaina, advokato atsakyme pateikiama, kad sausio 8 dieną „Autotoja“ iš automobilio savininko gavo prašymą dėl informacijos pateikimo, kuriame buvo nurodyta, kad savininkas atmeta galimybę toliau naudotis avarijoje apgadinta transporto priemone bei pareikalavo raštu pateikti viską informaciją apie eismo įvykį ir transporto priemonę vairavusį asmenį. Be to, automobilio savininkas pareikalavo pateikti kitą siūlomą vartotojo teisių pažeidimo bei žalos atlyginimo būdą.
„Sausio 25 d. tarp UAB „Autotoja“ ir automobilio savininko vyko derybos dėl žalos atlyginimo. Derybų metu automobilio savininkas pareikalavo, kad UAB „Autotoja“ išpirktų jo priklausančią transporto priemonę už 28630 Eur, kadangi jis nenorėjo, jog transporto priemonė būtų remontuojama ir grąžinta jam naudotis. Savo ruožtu UAB „Autotoja“ su pateiktu pasiūlymu nesutiko ir informavo, kad UAB „Autotoja“ sutiktų Transporto priemonę išpirkti už 25000 Eur bei sudaryti sąlygas įsigyti naują analogišką Transporto priemonę automobilio savininkui padengiant skirtumą tarp naujos transporto priemonės vertės ir įsigytos transporto priemonės kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilio savininko netenkino UAB „Autotoja“ pateiktas pasiūlymas, todėl žalos atlyginimo klausimas liko neišspręstas. Taigi, automobilio savininkas pakartotinai atmetė žalos atlyginimą atstatant transporto priemonę į iki eismo įvykio buvusią būseną“, – aiškinama advokato pateiktame atsakyme.
Siekė greičiau atlyginti žalą
Tiesa, taip pat pateikiama, kad būtent dėl noro greičiau išspręsti klausimą dėl žalos atlyginimo, įmonė kreipėsi ir į turto vertintojus, kurie ir pateikė minėtą turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad automobilio nusidėvėjimas siekia 620 eurų, o remonto išlaidos – 5040 eurų.
Kovo pradžioje buvo teigiama, kad tuomet automobilio savininko buvo reikalaujama nedelsiant nurodyti subjektą, kuriam „Lietuvos draudimas“ galėtų išmokėti draudimo išmoką ir pateikti banko sąskaitą, į kurią būtų išmokama draudimo išmoka. Taip, anot advokato, įmonė siekė nedelsiant atlyginti transporto priemonei padarytą žalą.
„Apie susiklosčiusią situacija tarp UAB „Autotoja“ ir automobilio savininko buvo informuota tiek „Toyota Motor Europe“, tiek „Toyota Baltics AS“. Savo ruožtu, tiek „Toyota Motor Europe“, tiek „Toyota Baltics AS“ įmonės UAB „Autotoja“ veiksmuose nenustatė jokių piktavališkų ketinimų ar netinkamų įsipareigojimų vykdymo, paragino operatyviau atlikti žalos administravimo veiksmus ir kaip įmanoma greičiau atlyginti padaryta žalą.
Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad UAB „Autotoja“ deda maksimalias pastangas, kad Transporto priemonės savininkui per kaip įmanomą trumpesnį laikotarpį būtų atlyginta kuo įmanoma didesnė ir teisės aktais pagrįsta turtinė žala. UAB „Autotoja“ apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos tarp UAB „Autotoja“ ir automobilio savininko ir tikisi darnaus bei glaudaus bendradarbiavimo ateityje“, – teigiama įmonę „Autotoja“ atstovaujančio advokato atsakyme.
Vis dėlto, šia istorija su „Delfi“ sutikusi pasidalinti Agnieška balandžio pradžioje informavo, kad po kurį laiką vykusio advokatų susirašinėjimo, susitarimo pasiekti nepavyko, todėl dokumentai pasiekė teismą.