Lietuvoje iškelta idėja baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus diferencijuoti pagal žmogaus pajamas sutikta nevienareikšmiškai. Nors kol kas toks siūlymas nebus įgyvendinamas, žadama ieškoti būdų, kaip labiau tramdyti pažeidėjus ir geriau išieškoti baudas.
Baudimo principą, kai daugiau uždirbantis daugiau ir sumoka, iškėlęs Seimo narys Domas Griškevičius motyvuoja, kad nėra teisinga vienodai bausti ir uždirbančius 1000, ir 10 000 eurų.
Jo nuomone, baudas nustačius pagal pajamas būtų efektyviau tramdomi kelių chuliganai, o valstybės biudžetas papilnėtų. Seimūno duomenimis, viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių yra nepasirinktas saugus greitis. Vien pernai fiksuota daugiau nei 76 tūkst. greičio viršijimo atvejų.
D. Griškevičius sako, kad tokia praktika, kai baudos diferencijuojamos pagal pajamas, Vakarų šalyse – Vokietijoje, Šveicarijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje – plačiai paplitusi.
Skeptiškiausi – neturtingiausi Visuomenės nuomonė, ar to reikėtų ir Lietuvoje, pasirodė esanti labai įvairi. Gyventojų apklausa atskleidė, kad palankiau tokį pasiūlymą vertina jauni žmonės.
„Tai mane šiek tiek nustebino“, – prisipažino parlamentaras. Nepalankiausiai šį siūlymą vertino maždaug 40–60 metų moterys.
Pasak politiko, sociologai tose šalyse, kuriose gana didelės žmonių pajamų žirklės, yra pastebėję tam tikrą paradoksą. Čia mokesčių sistemos progresyvumo siūlymai būna vertinami skeptiškai.
„Kuo valstybėje didesnė atskirtis, žmonės, kurie nuo to kenčia, patys skeptiškai žiūri į tokius pasiūlymus“, – komentavo D. Griškevičius.
Visgi Seimo pavasario sesijoje tokie pokyčiai nebus svarstomi. Pasak parlamentaro, akivaizdu, kad prieš įgyvendinant tokią idėją, tektų atlikti daug namų darbų. Vienas jų – visuotinis pajamų deklaravimas. Be to, reikia gerinti paskirtų baudų išieškojimą, o tai šiuo metu Lietuvoje yra didžiulė problema.
„Pas mus nemažai žmonių gauna pajamas iš šešėlio. Neišsprendus šio klausimo, būtų gana sudėtinga įgyvendinti tokią idėją“, – pripažįsta politikas.
Baudos nesutramdo
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Rimantas Bobinas mano, kad bauda veiksminga, kai pajaučiama, kad už neteisingą veiksmą yra baudžiama ir pakankamai adekvačiai.
Pasak viršininko, mažas pajamas gaunančiam žmogui sumokėti 100 eurų baudą yra skausminga, o uždirbančiam daug tokia suma santykinai nėra didelė.
Tad pirmasis, sumokėjęs baudą, pagalvos labiau, ar verta pažeisti taisykles, o uždirbantis daug nepajus tokios pat naštos savo biudžetui.
Pasak R. Bobino, susiejus baudas su pajamomis, Lietuva nebūtų pirma kregždė. Jo manymu, taip galbūt pavyktų pažaboti pažeidimų už greičio viršijimą mastą.
„Šiuo metu tikrai daug tokių pažeidimų, ypač fiksuojant automatinėmis priemonėmis be policijos pagalbos“, – teigė viršininkas.
Panevėžys – pažeidimų rekordininkas
Pavojų keliantys greičio mėgėjai – kasdienybė keliuose. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus specialisto Renato Siaurusaičio teigimu, pernai Panevėžyje surašyta 3412 protokolų už greičio viršijimą, o šiemet per sausį – 182.
Panevėžio rajone pernai tokių pažeidimų užfiksuota 13 305, o šį sausį – net 574. Iš Panevėžio apskrities savivaldybių greičio viršytojų mažiausia Rokiškio rajone. Jame pernai už šį pažeidimą skirtos 1085 baudos, o šių metų sausį – nė vienos.
Biržų rajono savivaldybėje pernai nubausta 614, šių metų sausį – 19, Kupiškio rajono atitinkamai 326 ir 1, Pasvalio rajono – 806 ir 65.
Pasak R. Siaurusaičio, pažeidėjus fiksuoja transporto priemonių greičio matavimo mobili įranga, visuomenei geriau žinoma kaip trikojai greičio matuokliai.
Tokių Panevėžio apskrityje yra keturi. Jo teigimu, trikojai matuokliai naudojami avaringuose ir pavojinguose kelio ruožuose, kuriuose įvyksta daugiausia eismo įvykių arba yra tikimybė įvykti dėl viršyto greičio. Tiek rajono, tiek apskrities keliuose yra ne vienas ir vidutinio greičio matuoklis.
Nepažįsta spidometro
R. Siaurusaičio teigimu, statistika, kiek daugiausia kilometrų per valandą viršyta Panevėžio krašte, nėra kaupiama.
„Statistiškai dažniausiai pažeidėjai nustatytą greitį viršija iki 21 km/val., bet pasitaiko ir tokių, kurie viršija net 40 km/val. ar dar daugiau“, – teigė policijos atstovas.
Pasak R. Siaurusaičio, vienos amžiaus kategorijos taip pat negalima išskirti – greitį viršija įvairaus amžiaus vairuotojai.
Anot jo, greičio viršijimą galima pavadinti pačia didžiausia Lietuvos vairuotojų yda.
„Netinkamai pasirinktas ar viršytas greitis yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl įvyksta eismo įvykiai“, – pabrėžė pareigūnas.