Su DELFI redakcija susisiekė Rimantas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuris papasakojo, kad važiuodamas Vakariniu Vilniaus aplinkkeliu jo tėvas pateko į rimtą eismo įvykį. Situacija neįprasta tuo, kad vyro tėvo automobilis buvo sudaužytas po to, kai priešais važiavusios mašinos vairuotoja iš visų jėgų numygė stabdžių paminą. Abu automobiliai važiavo trečiąja aplinkkelio eismo juosta.
„Nors atstumas iki priekyje važiavusio automobilio buvo didelis, dėl reakcijos laiko bei sunkesnio automobilio – tėtis vairavo visureigį – sustoti nepavyko. Jis atsitrenkė į minėto automobilio galą. Smūgis buvo labai stiprus – abu automobiliai neberemontuotini. Gerai, kad žmonės nebuvo rimčiau sužaloti ir dėl laimingo atsitiktinumo, ir dėl dar nesenų, saugių automobilių“, – akcentavo DELFI skaitytojas.
Rimantas pasakojo, jog vėliau paaiškėjo, kad staigiai automobilį stabdžiusi besilaukianti vairuotoja taip pasielgė dėl to, kad tiesiai per juostos vidurį buvo pastatyta įspėjamoji gairelė su padu. Pastaroji, matyt, žymėjo netvarkingą šulinio dangtį.
„Jokių įspėjamųjų kelio ženklų, jokių greičio ribojimų ar panašiai nebuvo – tik viduryje trečios eismo juostos stovinti gairė. Kaip samprotavo vienas iš vėliau atvykusių policijos pareigūnų, greičiausiai priekyje važiavusi moteris per vėlai pamatė minėtą gairę, todėl turėjo staigiai stabdyti, kad galėtų persirikiuoti į gretimą eismo juostą, kurioje tuo metu važiavo automobiliai, ir apvažiuoti kliūtį“, – spėliojo vyras.
Buvo ir daugiau
Rimantas sakė, kad važiuodamas iki avarijos vietos kelyje matė ir daugiau tokių gairių. Tačiau jos buvo pažymėtos „Waze“ programėlėje kaip „ant kelio esantis objektas“.
„Tik dėl to žinojau, kad tos gairės yra. Jei nebūčiau naudojęsis programėle, gal ir aš būčiau patekęs į avariją. Greitis aplinkkelyje didelis, automobilių srautas taip pat, todėl ir pamatyti tokią gairę, ir laiku persirikiuoti yra sudėtinga, – akcentavo vyras. – Net ir laiku pamačius tokią kliūtį, kai nėra galimybės persirikiuoti, tektų staigiai stabdyti ir sudaryti avarinę situaciją.“
Po kelių dienų, DELFI pasakojo vyras, į panašią situaciją papuolė ir jo draugė. Piko metu važiuodama aplinkkeliu vos neatsitrenkė į tokią pačią gairelę, turėjo staiga stabdyti ir persirikiuoti į kitą eismo juostą.
„Paskambino susijaudinusi ir pasipiktinusi, sakė, kad tai yra ne kas kita, o nusikalstamas aplaidumas. Be to, pasakojo mačiusi, kad vienas automobilis jau stovėjo su įjungtomis avarinėmis šviesomis, o priešais jį buvo numušta tokia pati gairė. Net ir ta gairė, kuri buvo numušta mano tėčio padarytos avarijos metu ir vėliau policijos pareigūnų pastatyta į vietą, gulėjo ant žemės“, – sakė Rimantas.
Vyras įsitikinęs, kad toks būdas pažymėti kliūtis judriu eismu pasižyminčiame Vakariniame aplinkkelyje gali būti vadinamas tik labai aplaidžiu, mat greičiausiai dėl ant kanalizacijos šulinių dangčių išdėliotos gairės tapo bent kelių eismo įvykių priežastimi.
„Vakariniame aplinkkelyje yra didžiausias leistinas greitis Vilniaus mieste, todėl tokios gairės yra ne kas kita, kaip sąmoningai pastatytos kliūtys, keliančios didelį pavojų eismo saugumui. Vietoje to, kad kanalizacijos šulinių dangčiai būtų nedelsiant sutvarkyti, arba bent saugiai pažymėti išdėliojus laikinus įspėjamuosius kelio ženklus, apribojus greitį, atsakingi asmenys pasirinko paprasčiausią, pigiausią, o drauge ir pavojingiausią sprendimą – viduryje greičiausios Vilniaus gatvės pastatyti stulpelius“, – piktinosi Rimantas.
Jis pridūrė, kad eismo įvykio kaltininkas šiuo metu dar nėra nustatytas, tačiau jiedu su tėvu pasirengę ieškoti teisybės, ir, jeigu prireiks, teistis netgi su Vilniaus miesto savivaldybe ar įmone, kuri atsakinga už gairelių aplinkkelyje išdėliojimą.
„Matomumas tinkamas“
Neringa Kolkaitė, Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, DELFI akcentavo, kad inžinerinių tinklų šuliniai viduryje Vakarinio aplinkkelio eismo juostų buvo įrengti tik ten, kur galimybės juos iškelti kitur nebuvo.
„Aplinkkelio statybos metu išnaudotos visos įmanomos galimybės šulinius iškelti į rezervinę eismo juostą. Aplinkkelio 3-iame etape suprojektuoti 249 inžinerinių tinklų šuliniai, pusė jų (122) yra rezervinėje eismo juostoje. Kur nėra rezervinės juostos, pavyzdžiui, įrengtos greitėjimo ar lėtėjimo juostos, 30 šulinių suprojektuoti eismo juostos viduryje“, – aiškino žinovė.
Eismo juostos viduryje suprojektuoti ir tie šuliniai, kur esamos inžinerinės komunikacijos kerta Vakarinio aplinkkelio trasą, o šulinių buvo negalima suprojektuoti nei rezervinėje eismo juostoje, nei iškelti į privačius žemės sklypus.
„Greito eismo gatvėse, tokiose kaip Vakarinis aplinkkelis, kuriuo per parą pravažiuoja daugiau nei 45 tūkst. automobilių, pasitaiko šulinio dangčio ar liuko lūžių. Reikalausime, kad sulūžę šuliniai būtų pakeisti į naujus, atitinkančius projekto reikalavimus. Savivaldybei tai nieko nekainuos, mat darbams taikomas 5 metų garantinis terminas, – pasakojo N. Kolkaitė. – Kad vairuotojai laiku pastebėtų avarines vietas ir galėtų išvengti kliūties, nesukeldami pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams, savivaldybės įmonė „Grinda“ įpareigota atsirandančias kliūtis atitinkamai paženklinti: aptverti jas įrengiant papildomus kelio ženklus, atitvarus ar gaires.“
„Grindos“ atstovas Egidijus Steponavičius papildė, kad gavę pranešimą apie Vakariniame aplinkkelyje sulaužytą šulinio liuko dangtį, bendrovės specialistai jį operatyviai pažymėjo įspėjamuoju kelio ženklu.
„Vertikaliąja nukreipiamąja gaire, kurios matomumas tinkamas“, – tikino pašnekovas.
Nelaimės buvo galima laukti
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova, peržiūrėjusi eismo įvykio nuotraukas, DELFI minėjo, kad ir pati matė minėtas gaires, išdėliotas aplinkkelyje.
„Važiavome su mokine ir dar sakiau, kad laukia nelaimė. Nes pastačius tokias gaires, reikia apie jas įspėti atitinkamais informaciniais kelio ženklais, kad vyksta kelio darbai, remontas, netgi išdėlioti greičio ribojimo ženklus“, – akcentavo specialistė.
Anot jos, šitaip pažymėjus kliūtis kelyje, nelaimingų atsitikimų scenarijų gali būti pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, krovinį vežančio vilkiko vairuotojas pamatęs kliūtį spėja persirikiuoti laiku, bet už jo važiavusio lengvojo automobilio vairuotojas stovinčią gairę pamato prieš pat nosį.
„Įsivaizduokit, kai supanikavęs vairuotojas staigiai mina stabdžius, už jo važiavę ima blaškytis ir taip pat stabdyti. Toks žymėjimas gali baigtis ir masine avarija“, – piktinosi saugaus eismo specialistė ir pridūrė, jog tai nėra pirmas kartas, kai kelius prižiūrinčių tarnybų specialistai įspėjamuosius ženklus išdėlioja taip, kad vairuotojams suprasti, kaip elgtis, ne tik sudėtinga, bet kartais ir neįmanoma.
Ji pacitavo ir Kelių eismo taisykles (KET), kurių 149 punktas nurodo, kad vertikalios nukreipiamosios gairės statomos kelio darbų vietoje ir žymi eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją. Ir, pasak O. Židovlenkovos, toks ženklas tikrai nėra būdas, kaip pažymėti kelyje esančią kliūtį. Tam reikėtų pasitelkti 137 KET punkte numatytą ženklą „Kiti pavojai“, apibrėžiantį, kad įvažiuojama į kelio ruožą, kuriame yra kitais kelio ženklais nenumatytų pavojų.
„Galiausiai, didelio greičio ruože prieš tokias gaires tikrai turi būti įspėjamieji ženklai, galbūt reikėtų net atitverti visą tą ruožą. O dabar – pastatė trečioje eismo juostoje gairę ir tiek. Būtų tas pats, jei aš ten pat šiame kelyje pastatyčiau avarinį sustojimą žymintį trikampį. Kaip manote, ar ilgai jis ten išstovėtų?“ – sarkazmo neslėpė O. Židovlenkova.