„Niekam nereikalingi automobiliai su numeriais stovi metų metus. Bet juk yra savininkai, juos reikia bausti. Kažkam reikia pasistatyti automobilį, o negali – nėra vietos“, – sakė vienas vilnietis.
„Žmonės netvarkingi ir nesirūpina savo aplinka. Tokius automobilius reikia utilizuoti, nes tik užima parkavimo vietas, kurių ir taip trūksta“, – teigė vilnietės.
„Aš už, kad būtų daugiau erdvės ir gyventi būtų patogiau“, – teigė kitas vilnietis.
Vilniaus miesto savivaldybė per metus gauna apie 2000 pranešimų dėl netvarkingų, apleistų automobilių. Viešosios tvarkos skyrius sako, kad informacija tikrinama tiek vizualiai, tiek duomenų bazėse.
Remiantis šalies savivaldybių duomenimis, Vilniuje per 2022 metus priverstinai nuvežti ir utilizuoti 76 automobiliai, 2023 metais – 60 automobilių, 2024 metais – 25 automobiliai. Kaune per trejus pastaruosius metus utilizuota apie 50 vienetų nenaudojamų transporto priemonių, Klaipėdoje 2022 metais – 28, 2023 – 11, 2024 – 8 automobiliai, Panevėžyje 2023 metais – 7., 2024 – 3 automobiliai, skelbia LNK Žinios.
Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos grupės vadovas Andžej Dinikis teigė, kad tokiais atvejais yra nustatinėjamas savininkas, jei toks yra. „Įspėjame ir įpareigojame tuo pasirūpinti. Jei tai nepadaroma, taikoma administracinė bauda, kuri gali siekti ir 300 eurų. Jei pakartotinai savininkas to nepadaro, tuomet siekiama tos transporto priemonės konfiskavimo“, – aiškino A. Dinikis.
Klijuoja lipdukus
Savivaldybės su tokių transporto priemonių savininkais bando susisiekti įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, ant automobilio stiklo užklijuojant raudoną informacinio pobūdžio lapelį. Kai kurios transporto priemonės yra be valstybinių numerių – taip transporto priemonių savininkai stengiasi išvengti atsakomybės.
„Jei savininkas nenustatomas, tuomet pradedama bešeimininkio turto konfiskavimo procedūros“, – teigė A. Dinikis.
Teismui pripažinus, kad transporto priemonė niekam nepriklauso, pastaroji keliauja į sąvartyną. Be to, likimo valiai palikti automobiliai ne tik darko miesto įvaizdį, bet ir teršia aplinką.
Baudos siekia net iki 15 tūkst. eurų
„Tokios transporto priemonės per laiką praranda sandarumą ir iš jų sunkiasi įvairūs skysčiai, kurie patenka į dirvožemį“, – teigė Vladimiras Jankoit, Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių asociacijos pirmininkas.
Netvarkingų automobilių savininkams gali tekti gerokai paploninti piniginę.
Už gamtos teršimą atliekomis aplinkosaugininkai taiko baudas ir vertina aplinkai padarytą žalą. Įtaką jų dydžiui daro atliekų rūšis bei kiekis. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) yra priskiriamos pavojingoms atliekoms.
Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika žalos, padarytos aplinkos komponentams teršiant 1 vnt. ENTP, kurios svoris 1,5 tonos, žalos atlyginimo dydis yra 15639 eurų.
„Jei nustatoma žala aplinkai, tai tokio automobilio savininkui, atsižvelgiant į skaičiuojamą (žalos aplinkai) metodiką, bauda gali siekti ir 15 tūkst. eurų. Ir senų automobilių yra daug, kadangi savininkai neskuba jais atsikratyti, o kad jie visiškai išnyktų, praeis dar daug metų“, – teigė V. Jankoit.
„Lietuvos automobilių parkas yra tam tikro amžiaus. Ir jau ateina laikotarpis, kada tie automobiliai jau visiškai nusidėvi“, – aiškina Martynas Kažukaustas, „Regitros“ komandos vadovas.
Šalies automobilių parko amžius kasmet išlieka maždaug toks pat – apie 15 metų.
Dar 2023 m. spalio 1 d., VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje buvo beveik pusė milijono (461 tūkst.) transporto priemonių (TP), kurių leidimas dalyvauti eisme sustabdytas. Kadangi, net daugiau nei pusei iš jų (259 tūkst.) jis buvo sustabdytas ilgiau nei 2 metus, galima teigti, jog tą laiką jos praleido kiemuose, šalikelėse arba buvo neteisėtai išardytos.
„Regitros“ duomenimis, kas met apie 30 tūkstančių savininkų utilizuoja savo transporto priemones.
Automobilių atliekos gali būti perdirbtos
ENTP ne tik aplinkai žalinga atlieka, tačiau yra ir naudingas žaliavų rinkinys, kuris tik patekęs į tinkamas rankas yra labai vertingas. Vertingiausiomis atliekomis laikomos – akumuliatorių, amortizatorių, metalų, nes jose yra daugiausia vertingų medžiagų, kurios tinka tiek pakartotiniam naudojimui, tiek ir perdirbimui. Taip pat pakartotinai panaudoti galima ir didelę dalį automobilių kėbulų dalių, variklius ir jų dalis, žibintus, veidrodžius, ratlankius, pavarų dėžes, radiatorius, salono ir kitas dalis.
Aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos metalinės dalys gali būti išlydomos, o metalas naudojamas pakartotinai. Senų padangų guma taip pat yra tinkama panaudoti kitų daiktų gamyboje, pavyzdžiui, guminėms sporto aikštelių dangoms, atitvarams, batų padams ir t.t.
