Jurbarke gyvenantis Lukas Pileckas „Delfi“ pasakojo, kad ieškojo darbui tinkamo automobilio ir tokį aptiko – 2006 m. dyzelinį „Škoda Fabia“, turintį 1,9 l darbinio tūrio variklį. Kaip minėjo pašnekovas, ieškojo garsiojo pumpadūzo, kuris negenda, nenaudoja daug degalų – toks automobilis, anot jo, turėjo būti pats tas darbui ir sukiojimuisi Jurbarko apylinkėse.
Pirko brangiau ir iš įmonės
„Mašiną radau Kėdainiuose, pardavinėjo UAB „Mikauta“. Specialiai ieškojau, kad įmonė pardavinėtų, sąmoningai pirkau už tokią kainą – 1700 eurų – kas yra šiek tiek daugiau nei rinkos vidurkis. Tokių modelių kainos svyruoja nuo 800 iki 2200 eurų“, – kalbėjo L. Pileckas.
Vyras pasakojo, kad nuvažiavęs iki automobilio pamatė, jog vizualiai šis – kone be priekaištų. Nesurūdijęs, nesubraižytas, nenutrintas salonas, oficialiai buvo deklaruota, kad automobilio rida – 214 tūkst. kilometrų.
L. Pileckas pasakojo, kad įmonės aikštelė, kurioje automobilis buvo laikomas, buvo ne pačiuose Kėdainiuose, o šiek tiek už jų. Nors atstumas ir nedidelis, visgi automobilis buvo neužregistruotas, tad juo važiuoti vyras negalėjo. Tad jis papildomai įsigijo ir įmonės teikiamą paslaugą – nuvaryti automobilį į techninės apžiūros centrą.
„Prieš tai mašiną apžiūrėjau aukštelėje, užvedžiau variklį. Viskas tikrai atrodė tvarkingai“, – akcentavo pašnekovas.
Gavęs techninės apžiūros centro išduotą taloną, kad automobilis tvarkingas, jame aptiko įrašytus du trūkumus, tačiau šie – nebuvo esminiai. Talone buvo paminėtas šoninių veidrodėlių pažeidimas ir tai, kad automobilis neturėjo gesintuvo. Visa kita, pasak L. Pilecko, buvo puiku – „Škoda Fabia“ turėjo ir vaistinėlę, ir visus atsarginius ženklus, ir kitką.
Problemos išlindo iš karto
„Pasirašėme sutartį, užregistravau automobilį ir išvažiavau į Jurbarką. Čia mažiau nei 100 kilometrų. Bevažiuodamas pastebėjau, kad juodi dūmų kamuoliai iš paskos. Paskambinau meistrui, šis sako, kad galbūt reikia tiesiog pravažiuoti – dyzelininis automobilis pastovėjęs, galbūt tiesiog lėtai važinėtas. Nieko blogo“, – prisiminė pašnekovas.
Tačiau bevažiuojant toliau ėmė vykti dar keistesni dalykai: atsirado keistų garsų, prasidėjo tratėjimas, ėmė dingti variklio galia.
„Važiavau tiesiai į autoservisą. Ten užvarėme automobilį ant keltuvo ir paaiškėjo, kad nors variklis buvo nuplautas, jau po pirmų 100 kilometrų ėmė varvėti tepalai. Pro kur – meistrai nustatinėja. Neaišku, ir kodėl automobilis ėmė rūkti, taip pat dinginėjo jo trauka. Galbūt turbina, galbūt – kitos priežastys“ – atrastas problemas pasakojo L. Pileckas.
Tai nebuvo vienintelės bėdos. Pavyzdžiui, vienas žibintas pritvirtintas medvaržčiais, valdymo blokas užklijuotas gumomis ir visą tai buvo paslėpta.
„Paskambinau pardavėjui ir likau iškvailintas. Esą normalu, kad iš varikio bėga tepalas, mat, anot jo, variklis senas, jo viduje viskas taškosi, tad, savaime suprantama, dėl to ir lauke bėga. O paskui prasidėjo tradicinė giesmė, kad siekiu pasipelnyti. Be to, buvo pabrėžta, kad buvau supažindintas su būkle, nors toks pasakymas nieko nereiškia, jeigu nėra surašyti konkretūs trūkumai“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak jo, žinoma, automobilį buvo galima nuvaryti į autoservisą Kėdainiuose, tačiau kaip tą padaryti tokiu atveju, kai mašina nėra užregistruota, svarstė vyras, pasakojęs, kad turi išsisaugojęs ir visas skelbimo nuotraukas, ir pokalbių su įmonės direktoriumi įrašus.
„Iš esmės, net nesiderėjau, nes maniau, kad sąžiningas sandoris. Mano meistras irgi pasakė, kad vizualiai atskirti neįmanoma – atrodo, kad labai tvarkingas automobilis, – kalbėjo vyras, pasakęs, kad dar tą pačią dieną persiuntė įmonei visas nuotraukas su nustatytais defektais, tačiau į kalbas su juo niekas nesileido. – Tik pasiūlė išspręsti dūminimo ir traukos problemą, esą čia 5 minučių reikalas, pragazuos ir nebus bėdos. Teoriškai įmanoma, kad toks dūminimas dėl ramaus važinėjimo, tačiau tai ne ta bėda visai, kas tiksliai – dabar aiškinasi servisas. O į kalbas apie tepalo bėgimo sutvarkymą net nesileido.“
Per 120 km – nebetinkamas eismui
Jis neslėpė, kad jau konsultavosi su teisininkais, kaip jam reikėtų atgauti automobilio remonto metu patirtas išlaidas. Be kita ko, vyras įsigytą „Škoda Fabia“ dar kartą nuvarė į techninės apžiūros centrą, tik šįkart – Jurbarke.
„Čia paaiškėjo, kad abu priekiniai žibintai neatitinka reikalavimų. Taip pat išmetalai viršija leistinas normas. Jei maksimali leistina riba yra trejetas, tai pas mane – 10 ir daugiau. Net netilpo į skalę techninės apžiūros kompiuteryje“, – stebėjosi jurbarkietis, mat automobilis vos prieš kelias dienas buvo įveikęs techninę apžiūrą Kėdainiuose, kur jokie tokie trūkumai nebuvo užfiksuoti.
Pasak jo, jei ne dėl žibintų, tai būtent dėl išmetalų vertėtų stebėtis, kaip Kėdainių techninių apžiūrų centro darbuotojai galėjo „legalizuoti“ automobilį, rūkstantį lyg anglimis kūrenamas aparatas.
„Paradoksas, bet automobilis nuo Kėdainių techninės apžiūros iki Jurbarko techninės apžiūros centro nuvažiavo 120 kilometrų ir tapo visiškai nebetinkamas eismui“, – konstatavo pašnekovas.
Pasiūlė sutvarkyti automobilį
„Delfi“ susisiekus su minėtą „Škoda Fabia“ pardavusios UAB „Mikauta“ vadovu Aurimu Mikolaičiu, šis neslėpė, jog be patikslinimų aišku, apie kurį automobilį eina kalba.
„Žinau, tai vienintelė pretenzija, kurią mes turime, su visais žmonėmis mes susikalbame, tik čia sunkiai sekasi“, – kalbėjo vyras.
Pasak jo, vos klientas kreipėsi su pretenzija, jam iš karto buvo pasiūlyta atvaryti automobilį atgal į Kėdainius, kur įmonės darbuotojai būtų mašiną sutvarkę ir išsprendę klientui nepatikusius trūkumus.
„Jo tai netenkino. Jis nori mašiną tvarkyti autorizuotame servise, o sąskaitas pateikti man. Automobilis kainuoja 1600 eurų, vertė per žema. Pretenzijas reiškia, nes kažkur pabėgęs tepaliukas, lempos tvirtinimo auselė viena ištrūkusi. Sakiau, atvaryk, mes pakeisime tau lempą, nupirksime kitą šrote, bet jam netinka“ – pasakojo A. Mikolaitis, pabrėžęs, kad klientui pasiūlė jam negrasinti.
Pasak „Mikautos“ vadovo, pretenzija pareikšta dėl visiškų smulkmenų.
„Į automobilį reikia investuoti šimtą eurų, o jis nori man sąskaitų atsiųsti už porą tūkstančių. Taip nebus, taip nesidaro“, – stebėjosi A. Mikolaitis, pabrėžęs, kad jeigu imtų visus automobilius autorizuotuose servisuose tvarkyti, tuomet už tokį, kaip minėta „Škoda Fabia“, turėtų gauti 4 tūkst. eurų, ne 1600 eurų.
Klausimų jam nekelia ir tai, kad skirtingų miestų techninių apžiūrų centrai priėmė visiškai skirtingas išvadas. Pasak A. Mikolaičio, parašus uždėjo kontrolieriai, todėl klausimus reikėtų skirti jiems.
„Iš kur aš galiu žinoti, važiavo žmogus iki Jurbarko, gal jis grioviais važinėjo. Galima traktuoti visaip dabar, – abejojo pašnekovas. – Kai jis man skambino, aš sakiau, atvaryk mašiną, mes tau ją sutvarkysim. Kalbant apie tepalus, pasakėm, kad nuplausim – nekapsi ten tas tepalas, tiesiog nuo senatvės per 14 metų natūralu, kad tie skysčiai kažkur matosi. Sakiau, nuplausiu, net nesimatys nieko. Sako – man taip netinka, reikia, kad keistumei tarpinę. Absurdas visiškas. Pagazavus juodą dūmą meta, sakiau, atvažiuok, pakeisime oro filtrą. Nėra problemų.“
Pirko nepavažiavęs
A. Mikolaitis pasakojo, kad pats pirkėjui atidarė automobilio kapotą, kai šis tikrino savo pirkinį.
„Jo automobilio pirkimas truko dvi minutes. Atėjo, pasižiūrėjo. Nei važiavo, nei ką. Sakau, užsikurkit. Užsikūrė, užgesino, trenkė duris, viskas – važiuojam“ – prisiminė įmonės vadovas.
Kai gavo pirkėjo pretenziją, „Mikautos“ vadovas pasiklausė, kodėl pirkėjas nevažiavo į autoservisą pasitikrinti pirkinio. Pirkėjas teisinosi, kad nebuvo galimybės, mat automobilis neregistruotas, neturėjo numerių.
„Sakau, ar tu manęs klausei? Mes dedame įmonės numerius, važiuojame į žmogaus pasirinktą servisą. Bet jis net nebuvo iškėlęs tokio klausimo, net negalvojo apie tai, o dabar reiškia pretenzijas. Jeigu reikės, atsuksime kameras“, – akcentavo įmonės direktorius, pabrėžęs, kad taip pat svarsto kreiptis į advokatus ir ginti garbę.
Nemelavo abi TA stotys
„Buvome pasiryžę sėsti į automobilį ir važiuoti, tikrinti, kas nutiko Kėdainių techninėje apžiūroje, tačiau peržiūrėję vaizdo įrašą, kaip buvo tikrintas automobilis, nusprendėme, kad klausimų nėra“, – „Delfi“ sakė Ramūnas Vėlavičius, techninių ekspertizių įmonės „Transporto studija“ direktoriaus pavaduotojas, aiškindamas, kaip galėjo nutikti taip, kad Kėdainių techninių apžiūrų centre „Škoda Fabia“ gavo „žalią lapą“, o Jurbarke buvo pripažinta techniškai netvarkinga.
Pasak jo, pasikalbėjus su techninę apžiūrą atlikusiu kontrolieriumi, taip pat peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, kad iš tiesų, tikrinant dūmingumą ir pirmą kartą spustelėjus akceleratorių, dyzelinis „Škoda Fabia“ išmetė išties nemažą kiekį dūmų. Visgi po antro spustelėjimo dūmingumas tilpo į nurodytas ribas.
„Taip jau yra su dyzeliniais automobiliais, kad dėl ramaus važinėjimo nedideliais sūkiais, dėl to, kad automobilis ilgą laiką stovėjo, pradžioje jis gali mesti dūmą. Tą pamatėme ir stebėdami vaizdo įrašą“, – kalbėjo R. Vėlavičius.
Komentuodamas tai, kad Jurbarke žibintai buvo pripažinti šviečiantys netinkamai, jis pabrėžė, kad šioks toks netolygumas užfiksuotas dešiniajame žibinte, kuris prastai pritvirtintas, be to, kontrolierius aptiko, kad blogai įstatyta tolimųjų šviesų lemputė. Toks trūkumas buvo įvertintas kaip greitai pataisoma smulkmena.
„Didžiausia bėda yra tai, kad variklio dūmingumas išties per didelis. Normaliai veikiantis automobilis tikrai negalėtų sugesti nuvažiavęs 110-120 kilometrų. Ir natūralu, kad jeigu per kelionę į namus automobilis ėmė dūminti kaip garvežys, jis dalyvauti eisme negali. Tačiau negalima atmesti tikimybės, kad tyčia galėjo būti padaryta, jog laikytų tam kartui. Visada yra dvi suinteresuotos pusės – pirkėjas ir pardavėjas, dėl to ir yra nurodytas terminas, per kurį pirkėjas gali kreiptis į pardavėją“, – kalbėjo R. Vėlavičius.
Anot jo, neverta atmesti ir galimybės, kad taip sutapo, jog kažkuris automobilio mazgas nebeatlaikė, mat automobilis – 14 metų amžiaus ir nuvažiavęs daugiau nei 200 tūkst. kilometrų.
„Ir dar klausimas, ar čia yra tikra jo rida, mat užsienyje yra kitaip nei Lietuvoje, kur 70 proc. automobilių parko dyzeliniai. Ten dyzelinio automobilio niekas neperka, jeigu neplanuoja daug važiuoti“, – pabrėžė pašnekovas.