Vairuotojams ruošiami pokyčiai dėl baudų už greičio viršijimą: įtarimų sukėlė vietos, kuriose stovi trikojai

Du metai – toks nustatytas laikotarpis per kurį vairuotojus turi pasiekti baudos už greičio viršijimą. Vairuotojai prisipažįsta, kad po kurio laiko tenka pamąstyti, kada ir kur buvo padarytas pažeidimas, o Seimo ekonomikos komiteto narys Andrius Bagdonas teigia, kad tokia sistema neveikia prevenciškai, mat taip tik surenkami pinigai į valstybės biudžetą. Remdamasis tuo Seimo narys siūlo trumpinti baudų skyrimo laikotarpį, tačiau pareigūnai čia įžvelgia spragų.

Ar trikojai tikrai stovi tinkamose vietose?

„Vilnius Tech“ universiteto dėstytojas ir saugaus eismo ekspertas Dr. Vigilijus Sadauskas teigė, kad kalbant apie prevenciją svarbu išskirti du dalykus – įspėjimą vairuotojui, kad jis padarė pažeidimą bei terminą, per kurį turi būti sumokėta už pažeidimą paskirta bauda.

„Vairuotojas apie nusižengimą turi būti informuotas, kaip įmanoma greičiau – per 30 dienų, nes tai įmanoma su dabartinėmis technologijomis. Taip, bus ir išskirtinių atvejų, kai žmogus neturės elektroninio pašto, tačiau tokiais atvejais tikėtina, kad ir išieškoti nebus iš ko, nes išieškojimas iš tokių žmonių dažnai būna mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas“, – kalbėjo V. Sadauskas.

V. Sadauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad siekiant užtikrinti prevenciją, pirmiausia reikėtų atsižvelgti ir į tai, kur yra fiksuojami pažeidimai, mat anot jo, kai kuriose vietose vadinamieji trikojai statomi tyčia norint pasipelnyti, o ne dėl to, kad tai – avaringa vieta.

„Turiu realią istoriją, kai greičio ruože, kuriame nustatytas leistinas greitis yra 70 km/val. vairuotojai viršydavo leistiną greitį ir važiuodavo 90 km/val. greičiu. Tame greičio ruože neįvyko nė vienas eismo įvykis, tačiau tai iš tiesų buvo pelninga vieta, todėl netrukus ten buvo pradėtas naudoti trikojis. Ar tokiu atveju galime kalbėti apie prevenciją? Tai ne prevencija, tai – biznis“, – sakė V. Sadauskas.