Panevėžietis pasakojo, kad policijos pareigūnų, skyrusių baudą, teigimu, prie perėjos dviratį apsižergusi moteris laikytina pėsčiąja.
„Pasak jų, koją ant šaligatvio padėjęs dviratininkas jau yra pėstysis. Bet su tuo nesutinku ir pėsčiojo čia nematau“, – akcentavo vyras, pridūręs, kad Kelių eismo taisyklėse (KET) nėra apibrėžta, kad dviratininkas pėsčiuoju laikomas vos padeda koją ant šaligatvio.
Anot „Delfi“ skaitytojo, skirta bauda nedidelė, tačiau jis pasirengęs pamėginti savo tiesą apginti teisme.
Pėstysis – tik kai veda dviratį
Kaip „Delfi“ teigė Lietuvos Kelių policijos tarnybos (LKPT) specialistai, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 49 dalyje nurodoma, kad pėsčiasis yra asmuo, kelyje esantis ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis ar stumiantis rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį.
Tuo tarpu tame pačiame įstatyme nurodoma, kad asmuo, vairuojantis transporto priemonę, laikomas vairuotoju. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal minėtame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti.
Pareigūnai atkreipė dėmesį ir į tai, kad dviračių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją kelio dalį važiuojant pėsčiųjų perėjoms.
„Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją kelio dalį, visais atvejai privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams“, – teigiama „Delfi“ atsiųstame LKPT atsakyme.
Paklausti, kada vairuotojas, sėdintis automobilyje, privalo sustoti, kai mato prie pėsčiųjų perėjos artėjantį dviratininką, LKPT pareigūnai pabrėžė, kad abu eismo dalyviai turi laikytis KET reikalavimų, o dviratininkui draudžiama kirsti kelią važiuojant pėsčiųjų perėja.
Už tai, kad vairuotojas nepraleido pėsčiojo, kai to reikalauja KET, jam skiriama 60-90 eurų bauda, be to, gali būti atimta teisė vairuoti 1-6 mėnesiams. Iš viso per praėjusius metus baudos už tokį elgesį buvo skirtos 3832 kartus, o skirtų baudų dydis siekia 30 049 eurus.
Situacija ginčytina
Vairavimo instruktorė ir saugaus eismo ekspertė Olga Židovlenkova „Delfi“ pasakojo, kad įamžinta situacija – dviprasmiška. Visų pirma, pasak jos, sunku nustatyti, ar dviratininkė jau buvo prie pėsčiųjų perėjos ir vairuotojas jos nepraleido, ar tuo metu, kai moteris atvažiavo iki perėjos, automobilis jau buvo visiškai šalia ir jo vairuotojas nesustojo nenorėdamas sukelti avarinės situacijos.
Skeptiškai instruktorė vertina ir pareigūnų esą išsakytą teiginį, kad jeigu dviratininkas padėjo koją ant šaligatvio, jis laikytinas pėsčiuoju.
„Pagal tokią logiką, aš galiu važiuoti automobiliu šaligatviu ir iškišus koją atseit pėdinti. Vairuoju automobilį su automatine pavarų dėže, sankabos spausti nereikėtų, o ir pažeidimo nebūtų – juk aš beveik pėsčioji. Antra vertus, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad KET nėra griežtai apibūdinta, kaip dviratininkas turi stumti dviratį“, – atkreipė dėmesį žinovė, pridūrusi, kad nuotraukoje matoma dviratininkė nebuvo visiškai nulipusi nuo dviračio, todėl nėra aišku, ar moteris kelią kirto taip, kaip reikalauja KET – dviratį vesdama.
O. Židovlenkova paminėjo ir tai, kad pagal galiojančias KET, vairuotojai privalo sulėtinti greitį važiuodami pro pėsčiųjų perėjas ir būti pasirengę sustoti, jeigu to prireiks. Visgi, anot vairavimo instruktorės, tokia ginčytina situacija tik parodo, kad dažnai automobilyje praverčia ir vaizdo registratorius, kuris leistų įvykį įvertinti kruopščiau.