Visas vidutinio greičio matavimo sistemas Lietuvoje įrengė technologijų bendrovė „Fima“. Rokas Šlekys, bendrovės Technologijų ir inovacijų vystymo departamento direktorius, akcentavo, kad šie matuokliai – nėra „jautresni“ nei įprasti. Pasak žinovo, taikoma paklaida yra maždaug 2 km/val. vairuotojo naudai. Visgi riba, nuo kurios prasideda baudimas už leistino greičio viršijimą, kas kartą gali būti vis kitokia. Kokia ji – nustato policijos pareigūnai.
„Visi puikiai žinome, kad yra savaičių, kai policija taiko nulinę toleranciją nusižengimui“, – priminė specialistas.
Prastas oras – ne kliūtis
Pasak R. Šlekio, besikeičiančios orų sąlygos įrengtoms vidutinio greičio stebėjimo sistemoms netrukdys.
„Kameros bet kokiu atveju užfiksuos visas pravažiuojančias transporto priemones ir atpažins numerį, jei tik jis matomas“, – akcentavo žinovas.
Be to, pabrėžė pašnekovas, nuo įprastų greičio matuoklių naujieji, įrengti 25-iose atkarpose Lietuvoje, skiriasi tuo, kad greičio jie nematuoja ir jokių radarų neturi.
„Įrengtos kameros tik fiksuoja vaizdą, o greitis yra apskaičiuojamas sistemoje“, – konstatavo specialistas.
Mato ir automobilio galą
Bene dažniausiai užduodamas klausimas, kalbant apie vidutinio greičio matuoklius, yra susijęs su tuo, ar šie veikia tik į vieną pusę, ar į abi. R. Šlekys patikino, kad vidutinio greičio matuokliai geba nuskaityti tiek priekinį, tiek galinį transporto priemonės numerį.
„Visiškai nesvarbu, kurioje juostoje važiuoji, nes viena kamera dengia visą važiuojamąją kelio dalį. Gali būti, kad tuo metu daromas lenkimas, kažkuris automobilis važiuoja per vidurį ar pan., bet jis vis tiek bus užfiksuotas“, – dalijosi smulkmenomis pašnekovas.
Anot jo, vidutinio greičio matuoklių kameros geba atpažinti judėjimo kryptį, taip pat ir tai, kai vaizde yra dvi transporto priemonės, nesvarbu, ar jos važiuoja ta pačia kryptimi, ar priešingomis.
Veikia net be elektros
R. Šlekys akcentavo, kad įrengtos vidutinio greičio matavimo kameros toli gražu nėra paprasčiausios. Jos turi gausybę daviklių, kurie skirti kameros būsenos stebėjimui.
„Yra fiksuojami bet kokie pašaliniai judesiai. Pavyzdžiui, jei kažkas mėgintų judinti stulpą, ant kurios yra kamera, ši automatiškai išsiųstų pavojaus pranešimą“, – pasakojo žinovas.
Pavojaus pranešimas atkeliautų ir tuo atveju, jei, pavyzdžiui, kamera būtų pasukta kita kryptimi nei reikia, palenkta ir pan. Be to, pavojaus signalas specialistus pasiekia net tada, kai dingsta elektra.
„Kamera kurį laiką gali stebėti visus parametrus net ir dingus elektrai. Be to, į visus kameros pranešimus reaguojama tikrai operatyviai“, – pabrėžė „Fimos“ atstovas.
Protokolą formuoja automatiškai
Vidutinio greičio matuoklis darbą pradeda tada, kai į stebimą atkarpą įvažiuoja transporto priemonė. Tuomet nufotografuojamas valstybinis numeris ir atpažįstamas. Išvažiuojant iš stebimos atkarpos vykdoma ta pati procedūra.
Kartu su numeriu užfiksuojama ir konkreti automobilio vieta, važiavimo laikas. Be to, laiką įrašo du skirtingi laikrodžiai – taip užtikrinamas sistemos tikslumas.
„Visi šie duomenys perduodami į centrinį kompiuterį, kur vyksta skaičiavimas ir duomenų sulyginimas. Sistema susieja dvi nuotraukas ir atpažįsta, kad tai yra viena ir ta pati transporto priemonė. Toliau vyksta duomenų sutikrinimas, žiūrima, ar jie galiojantys, ar nebuvo jokių nukrypimų ir taip toliau“, – sakė R. Šlekys.
Vidutinio greičio skaičiavimas vykdomas tik sutikrinus visus duomenis. Ir tai, pasak specialisto, daroma su absoliučiai visomis transporto priemonėmis, todėl centrinis kompiuteris veikia ypač didelėmis apkrovomis.
„Jeigu apskaičiuotas vidutinis greitis yra didesnis nei leistinas, automatiškai suformuojamas nusižengimo protokolas, kuris yra perduodamas tiesiai į policiją su visais užfiksuotais duomenimis. Greičių neviršijusių vairuotojų nuotraukos yra nesaugomos“, – atskleidė R. Šlekys.