Žaliuosius sprendimus skatina ekonominė nauda
Elektromobilių įkrovimo stoteles verslui ir gyventojams įrengiančios žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ pardavimo vadovas Marius Juškevičius pasakoja, kad Lietuvoje augant elektromobilių parkui, natūraliai atsiranda poreikis ir jų infrastruktūros plėtrai.
Plėsdama viešąjį elektromobilių įkrovos tinklą, žaliųjų energijos sprendimų bendrovė „Enefit“ iki šių metų pabaigos planuoja įrengti 350 stotelių visoje šalyje. Bene daugiausiai jų atsiras prie „Norfa“ prekybos centrų. Numatoma, jog iki 2026-ųjų pabaigos tinklą sudarys apie 1000 stotelių.
„Pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau užklausų dėl galimybės išsinuomoti arba įsirengti elektromobilių įkrovimo stoteles. Vieni dar tik bandosi, kiti jau yra tvirtai apsisprendę, tačiau kalbant bendrai, didėjančiam aktyvumui įtakos turi tiek valstybės skiriama parama stotelių įsirengimui, tiek ir taikomos lengvatos pačių elektromobilių įsigijimui, kai šie yra perkami įmonės reikmėms.
Taip pat pokyčius rinkoje skatina ir atsirandantys rinkos žaidėjų sprendimai, kaip, pavyzdžiui, stotelių nuoma, nereikalaujanti didelių pradinių investicijų. Tad ne tik tvarumas, bet ir ekonominė nauda skatina rinktis žaliuosius sprendimus“, – teigia M. Juškevičius.
Tačiau, pasak jo, judėjimas link elektrifikacijos yra neįmanomas, jei juo netiki įmonės vadovas.
„Vienaip ar kitaip, tai nėra maža investicija. Pastebime, kad bent kol kas tarptautinės įmonės greičiau žengia elektrifikacijos keliu, jų DNR jau yra užkoduotas judėjimas link tvaresnių sprendimų, atsakomybė prieš visuomenę, prieš savo klientus, ir tai dažnu atveju verčia imtis pokyčių sparčiau. Jei tai vietinis verslas, daugiausiai viskas atsiremia į reikalavimus, pavyzdžiui, CO2 mokestį. Tačiau ir Lietuvoje jau yra įmonių, kurių vadovai tiki pokyčių svarba ir dėl to renkasi elektrifikacijos kelią“, – sako „Enefit“ atstovas.
Darbų sąmata priklauso nuo stotelių vietos
Prieš priimant sprendimą įsirengti elektromobiliams skirtas įkrovimo stoteles, M. Juškevičius teigimu, pirmiausia būtina atlikti „namų darbus“.
„Reikėtų pasitikrinti objekto, prie kurio bus įrenginėjamos stotelės, įvado galią. Pavyzdžiui, norint, kad vienu metu visu pajėgumu krautųsi 5 elektromobiliai, reikia bent 50 kW galios įvado. Jei šis yra mažesnis, nei jūsų poreikis, tuomet gali tekti didinti jo galią“, – aiškina specialistas.
Anot jo, labai svarbu yra nuspręsti ir tai, kurioje vietoje stovės elektromobilių įkrovimo stoteles, nes tai tiesiogiai koreliuoja su įrengimo darbų kaštais.
„Būna, klientai ateina su pageidavimu, kad konkrečioje vietoje atsirastų įkrovimo stotelė, tačiau paskaičiavus darbų kaštus, paaiškėja, kad kainuos labai daug, nes, kaip pavyzdys, gali tekti pjauti asfaltą, ardyti trinkeles ir pan. Tuomet ieškome sprendimo, patariame, kur stotelę įrengti būtų teisingiau ir pigiau. Faktas – kuo stotelė toliau nuo įvado, tuo brangesnis jos įrengimas.
Ne ką mažiau svarbu yra atkreipti dėmesį ir į tai, kad jei norima stotelę įrengti požeminėje aikštelėje, kuri nėra įmonės nuosavybė, reikalinga paruošti projektą ir gauti administratorių sutikimą, o tai jau yra ir papildomos laiko sąnaudos. Jei biuro patalpos daugiabutyje – būtinas ir namo gyventojų sutikimas“, – aiškina M. Juškevičius.
Pasidomėti rangovu – būtina
Pasak „Enefit“ atstovo, įkrovimo stotelių įrengimo trukmė priklauso nuo kelių veiksnių: vietos, kurioje jos bus statomos, pačių stotelių skaičiaus ir jau minėtų administracinių procesų. Tačiau įprastai 10-ies įkrovimo stotelių įrengimo darbai nuo sutarties pasirašymo iki pajungimo trunka apie mėnesį.
Galiausiai, specialisto teigimu, būtina pasidomėti ir rangovo kompetencijomis, t. y. jo patirtimi, įgyvendintais projektais, suteikiamomis garantijomis.
„Kadangi Lietuvoje elektrifikacija po truputį skinasi kelią, natūralu, kad kuriasi arba į šią rinką ateina pačių įvairiausių rangovų – be patirties, iš kitų sektorių ir pan. Dalis jų net negali pasiūlyti garantijų, ką jau kalbėti apie servisą ir darbų kokybę. Tad visada rekomenduotina pasidomėti rangovu“, – pataria „Enefit“ pardavimo vadovas.
Lengva pasitikėti, kai sutampa vertybės
„Enefit“ teigia šįmet įrengusi elektromobilių įkrovos stoteles tokioms verslo sektoriaus įmonėms, kaip „Krekenavos agrofirma“, „AD REM“ ir kt. O visai neseniai bendrovė pastatė 7 elektromobilių įkrovimo stoteles (vienu metu gali krautis 10 elektromobilių) ir Lietuvoje veikiančiai tarptautinei įmonei „TD Baltic“, kuri teikia informacinių technologijų (IT) bei buitinės technikos produktų platinimo paslaugas Baltijos šalyse.
„Enefit“ padėjo užpildyti paramos įrengimui paraišką, paruošė projektą, gavo sutikimus iš objekto, kuriame buvo įrengtos stotelės, administratoriaus bei pagelbėjo su visais kitais techniniais ir biurokratiniais procesais“, – pasakoja „TD Baltic“ vadovas Paulius Nikolskis.
Jis teigia besidžiaugiantis sprendimu elektrifikuoti įmonės autoparką bei tuo pačiu įsirengti elektrines krovimo stoteles požeminėje stovėjimo aikštelėje.
„Šiomis stotelėmis skatiname naudotis ir darbuotojus, kurie turi savo asmeninius elektromobilius, ir taip sumažinti asmeninius elektromobilio įkrovimo kaštus. Tvarumą drauge su elektrifikacija matome ilgalaikės sėkmingos mūsų įmonės strategijos dalimi – šioje srityje jau turime nemažai įdirbio“, – tikina P. Nikolskis.
Jo teigimu, bendrovę „Enefit“ autoparkui įrengti pasirinko dėl to, kad ši pateikė geriausią kainos ir kokybės santykio pasiūlymą bei viso planavimo metu demonstravo aukščiausios kokybės profesionalumą. Be to, P. Nikolskio teigimu, „Enefit“ taip pat tiekia elektros energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių „TD Baltic“ biurui, taigi tolesnis bendradarbiavimas su įmone, kurios teikiamomis paslaugomis yra patenkinti, atrodė logiškas ir natūralus žingsnis elektrifikuojant „TD Baltic“ autoparką.
Prasmingi sprendimai, kurių iškart nepamatysi
Anot „TD Baltic“ direktoriaus, „žalieji“ sprendimai įmonėje nėra naujovė nei darbuotojams, nei įmonės vadovams: biure naudojama „žalioji energija“ iš atsinaujinančių elektros šaltinių, taip pat inicijuojami įvairūs skaitmenizavimo procesai, kuriais siekiama mažinti perteklinį popieriaus naudojimą, rūšiuojamos atliekos, darbuotojai įvairiais būdais skatinami biurą pasiekti mažiau aplinkai kenksmingais būdais.
„Įmonės sandėlyje bei tiekimo grandinėje naudojame pakuotes bei lipniąsias juostas, kurios pagamintos iš 100% atsinaujinančių medžiagų, o prekių pristatymo paslaugas deriname su įmonėmis, kurios prekes pristato elektromobiliais ar hibridinėmis transporto priemonėmis“, – darnaus vystymosi tikslus vardija „TD Baltic“ vadovas.
P. Nikolskis pripažįsta, jog dauguma šių sprendimų yra geresnės ir aplinkai draugiškesnės alternatyvos pasirinkimas, kuris sunkiai pastebimas kasdieniuose procesuose. Tačiau, anot direktoriaus, vadovai bei darbuotojai žino ir supranta šių sprendimų naudą, net jei kasdien nemato ar nejaučia realaus pokyčio ir šių sprendimų įtakos.
Bene didžiausią įtaką procesų gerinimui bei efektyvumui, pasak P. Nikolskio, padarė skaitmenizavimo iniciatyvos – įmonėje dokumentai pasirašomi išskirtinai kvalifikuotais elektroniniais parašais, įmonės dokumentai laikomi vidiniame „debesyje“. Šios iniciatyvos pagreitino formalius procesus daugybę kartų, taip pat gerokai palengvino navigaciją po vidinius įmonės dokumentus.
„Elektrifikacija ir tvarūs sprendimai neturėtų būti matomi kaip du atskiri faktoriai. Verslai privalo jausti socialinę atsakomybę tiek prieš savo darbuotojus, tiek prieš miestą, valstybę. Verslams svarbu suprasti, jog procesų adaptavimas bei žaliųjų alternatyvų pasirinkimas yra ateitis, kurios nepavyks išvengti.
Nors dabartinės ES reguliacijos bei reikalavimai neaprėpia smulkių bei vidutinių verslų, išankstinis pasiruošimas bei buvimas inovacijų priešakyje palengvins procesus, taip pat pakels įmonės įvaizdį klientų bei atsitiktinių praeivių akyse“, – įsitikinęs „TD Baltic“ vadovas.