Sprendimas buvo neplanuotas
Pats D. Brazdžionis pasakojo, kad jo kelionė elektromobiliu labiau buvo netikėta nei kruopščiai planuota, mat taip jau susiklostė, kad asmeninis dyzelinis automobilis sugedo, todėl vyrui teko spręsti, ar keliauti turimu darbiniu elektromobiliu, ar automobilį skolintis iš artimųjų.
„Visa mano šeima vairuoja elektromobilius, tačiau vienas modelis dar buvo su vidaus degimo varikliu. Tačiau pagalvojau: kam skolintis – reikia pabandyti. Tai taip labai lengvai ir pabandžiau. Planavimas buvo paprastas – pasižiūrėjau kam priklauso didžiausias įkrovimo stotelių tinklas Lenkijoje, įvertinau tinklo dydį, galimą įkrovimo spartą ir supratau, kad problemų turėtų nebūti“, – apie sprendimą keliauti elektromobiliu pasakojo D. Brazdžionis.
Vairuotojas teigė, jog įvertinęs, kad Lenkijoje plačiausias įkrovimo stotelių tinklas priklauso „Greenway“, papildomai įsigijo abonementą, su kuriuo įkrovimo kaina yra mažesnė. Pats abonementas mėnesiui kainavo 6 eurus. Tačiau daugiau jokių papildomų namų darbų planuodamas maršrutą prieš kelionę neruošė. Na, tik rezervuodamas kambarį viešbutyje, nurodė, kad šalia reikalinga ir elektromobilio įkrovimo prieiga.
Keliavo visiškai nekeisdamas įpročių
Vyras aiškino, kad važiuodamas nesirūpino ir papildomomis programėlėmis, o tiesiog naudojosi „Google“ žemėlapiais.
„Yra milijonas įvairiausių aplikacijų, tačiau nusprendžiau keliauti paprastai ir naudotis tik paprasčiausiais žemėlapiais, kuriuose taip pat galima rasti informacijos apie įkrovimo stoteles, jų tipą ir užimtumą“, – sakė vairuotojas.
D. Brazdžionis pasakojo, kad elektromobilio baterijos papildymas taip pat buvo gana paprastas ir visai neprailgo. Kol elektromobilis įsikraudavo, pasistiprindavo ir pats vairuotojas, ar apsilankydavo parduotuvėse. Jis teigė, kad tik vienoje vietoje stovėjo ir laukė nieko neveikdamas, mat įkrovimo stotelė, kurioje sustojo, buvo praktiškai vidury niekur.
„Prieš išvažiuodamas galvojau, kad kils nerimas, vadinamasis „battery anxiety“, bet buvau visai neteisus. Du kartus elektromobiliui įsikraunant buvau parduotuvėje, du kartus buvau nuėjęs pavalgyti, ir tik vieną karta tiesiog laukiau 20 minučių, nes stotelė buvo viduryje niekur su labai prasta kava, todėl maisto nusprendžiau ieškoti kitur. Po kelionės buvau nustebęs, kad visiškai nesugaišau laiko įkraudamas elektromobilį“, – aiškino D. Brazdžionis.
Tiesa, iš minėtos nepatogios stotelės vyras išvažiuoti paskubėjo, todėl judant Suvalkų link, vienintelį kartą, keitė važiavimo stilių, kad baterijos atsargos neišsektų anksčiau nei bus pasiekta įkrovimo stotelė. Tuomet kitą spartaus įkrovimo stotelę jis pasiekė su 7 proc. energijos likučiu baterijoje.
Nepaisant to, D. Brazdžionis teigė, kad visuose keliuose važiavo maksimaliu leistinu greičiu, magistralėse lėkė 120–130 km/val. greičiu ir visiškai nesirūpino, kad važiuoja elektromobiliu.
Elektromobiliams mažiau mokesčių
Vyras teigė, kad keliaujant elektromobiliu yra ir daugiau privalumų. D. Brazdžionis išsiaiškino, kad Čekijoje elektromobiliams nėra taikomi kelių mokesčiai, svarbu tik iš anksto, kreipiantis į valstybinę instituciją, užregistruoti elektromobilį prieš įvažiuojant į mokamus kelius.
D. Brazdžionis sakė, kad iš esmės kelionė elektromobiliu džiugino, mat važiuojant nebuvo jaučiamos vibracijos, automobilis važiavo tyliai, todėl riedėti Europos keliais buvo vienas malonumas.
Paklaustas ar ateityje tokią kelionę kartotų, vyras teigė, kad jau dabar svarsto, kur planuoti kitą kelionę, į kurią galėtų leistis elektromobiliu. Jis nurodė, kad važiuojant „Volkswagen ID.4“ elektromobiliu energijos sąnaudos siekė 17,4 kWh/100 km, nors jis visai nesistengė važiuoti taupiai. D. Brazdžionis taip pat prisiminė, kad dar labiau džiuginančius skaičius borto kompiuteris rodė važiuojant kalnais, mat ten energijos sąnaudos krito iki 4,8 kWh/100 km, o vienu metu energijos sąnaudos buvo fiksuojamos su minuso ženklu.
„Kalnuose puikiai veikė regeneracijos sistema, todėl leidžiantis žemyn kompiuteris rodė, kad sąnaudos yra -2,3 kWh/100 km. Visą laiką važiavau taip, kaip su įprastu automobiliu. Na tik 140 km/val. greičiu stengiausi nevažiuoti, nes tuomet energijos sąnaudos reikšmingai kyla į viršų, tačiau tikrai nesistengiau ir tyčia važiuoti gerokai lėčiau“, – teigdamas, kad tokią kelionę dar tikrai kartos, reziumavo D. Brazdžionis.
