Įvertino lietuvių galimybes įpirkti elektromobilį: mažiau baugina ne tik kaina

Transporto priemonės – vienas iš pagrindinių ir didžiausių aplinkos teršėjų. Kaip draugiškesnė aplinkai alternatyva pastaruoju metu dažnai išskiriami elektromobiliai, tačiau ne visi gyventojai skuba į juos persėsti dėl kainos, infrastruktūrinių iššūkių ir kitų priežasčių. Vis dėlto, ekonomistų tyrimai rodo, kad elektromobiliai lietuviams tampa įperkamesni, pirkimo sutarčių sudaroma daugiau, o ir infrastruktūriniai iššūkiai ilgainiui yra išsprendžiami. Ar išties vairuoti elektromobilį tampa prieinamesnė ir patogesnė galimybė?

Dviejų asmenų šeima su lizingu galėtų įsigyti 34,5 tūkst. eurų vertės automobilį

Kaip sako SEB banko Lizingo departamento vadovas Simonas Norbutas, trečią kartą SEB banko analitikų sudaromas elektromobilių įperkamumo indeksas šiemet rodo, kad vidutinį darbo užmokestį gaunančio ir kitų finansinių įsipareigojimų neturinčio Lietuvos gyventojo lizingu įperkamo automobilio vertė per metus padidėjo 1 tūkst. eurų ir pasiekė 17,2 tūkst. eurų.

Automobilių įperkamumo indeksas rodo, kokios vertės automobilį galėtų įsigyti vidutinį darbo užmokestį gaunantis vienas asmuo arba šeima, jei ne mažiau kaip 15 proc. perkamo automobilio kainos yra padengiama turimomis lėšomis, o lizingo sutartis yra sudaroma penkeriems metams, lizingo įmokų ir pajamų santykis neviršija 25 procentų. Atliekant skaičiavimus, taikyta 6,5 proc. palūkanų norma.

„Dviejų asmenų šeima šiemet lizingu galėtų įsigyti 34,5 tūkst. eurų vertės automobilį. Tai – 2,5 tūkst. eurų daugiau negu prieš metus“, – lygina S. Norbutas.

Jis patikslina, kad Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas apskaičiuotas atsižvelgiant į geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų ir naudotų automobilių duomenis bei sumą, už kurią lizingu gyventojai galėtų įsigyti automobilį. Į indeksą taip pat įskaičiuotos valstybės taikomos subsidijos (5 000 eurų perkant naują elektromobilį, 2 500 eurų – naudotą) elektromobiliams įsigyti.

Vieno asmens galimų įsigyti elektromobilių penketukas:

„Dacia Spring“ (naujas ir senesnis)
„VW Up!” (2020 m. ar senesnis)
„Renault Zoe“ (2019 m. ar senesnis)
„Nissan Leaf“ (2018 m. ar senesnis)
„BMW i3“ (2017 m. ar senesnis)

Dviejų asmenų šeimos be vaikų galimų įsigyti elektromobilių penketukas:

„Peugeot 2008“ (naujas)
„VW ID.3“ (naujas)
„Hyundai Kona“ (naujas)
„Dacia Spring“ (naujas)
„VW Up!“ (naujas)

Nors automobilių kainos augo, pirkimo sutarčių skaičius vis vien didėjo

S. Norbutas pastebi, kad gyventojų finansinis pajėgumas įsigyti elektromobilį per metus padidėjo, bet dėl įtampos pasaulinėje rinkoje jau trečius metus iš eilės kyla ir transporto priemonių kainos. Vidutinė svertinė perkamo bet kurio automobilio kaina per metus padidėjo 16,6 proc., o įperkamo dviejų asmenų namų ūkio automobilio kaina – apie 7,8 procento.

„Kita vertus, analizė rodo, kad įperkamų elektromobilių pasiūla dabar tikrai yra didelė. Dviejų asmenų šeima šiemet gali rinktis iš daugiau negu trisdešimties populiarių variantų, vienas asmuo – iš arti dvidešimties populiarių modelių“, – sako S. Norbutas.

Jo vertinimu, bendram automobilių kainos didėjimui įtakos turėjo ir tiekimo grandinės sutrikimai dėl pandemijos, ir įtempta geopolitinė padėtis, ir tai, kad gamintojai masiškai investuoja į modernizaciją – didina hibridinių automobilių gamybą, kurios sąnaudos yra didesnės.

„Kita vertus, pildosi ankstesnės prognozės, kad Lietuvos automobilių rinką pamažu pasieks vis daugiau elektromobilių, nors bendra jų dalis visame šalies transporto parke kol kas yra labai menka – vos apie 0,5 procento. Tai atveria dideles galimybes permainoms, ne mažesnėms už tas, kurias įgyvendina elektros energijos gamintojais masiškai tampantys vartotojai“, – teigia S. Norbutas.

Jis skaičiuoja, kad Lietuvoje registruotų elektromobilių skaičius šiuo metu turėtų būti beveik 10 tūkstančių, o, remiantis bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) informacija, bendras elektrą gaminančių vartotojų skaičius (turinčių nuotolines saulės elektrines savo sklype ar ant stogo) nuo beveik 19 tūkst. praėjusių metų pradžioje viršijo 76 tūkstančius šių metų rugpjūčio pradžioje.

„SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, būtent nuosavas saulės elektrines turintys ar ketinantys įsigyti žmonės yra labiausiai linkę įsigyti elektromobilius. Taip pat tyrimas rodo, kad pirmenybę šiai transporto priemonei teikia atitinkamai 25 ir 30 proc. turinčiųjų ir ketinančiųjų turėti saulės elektrinę“, – sako S. Norbutas.

Banko duomenimis, sutarčių įsigyjant elektromobilius skaičius padidėjo 1,5 karto. Panašūs pokyčiai pastebėti visoje šalies rinkoje, kur per pirmą 2023 metų pusmetį pirmą kartą šalyje registruotų elektromobilių skaičius buvo 1,6 karto didesnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais.

Investicijos nukreiptos į patogios infrastruktūros plėtrą: kas laukia vairuotojų?

Dažnesniam gyventojų norui rinktis elektromobilius vietoje ne elektra varomų automobilių neabejotinos įtakos turi ne tik elektromobilių kaina, bet ir infrastruktūros patogiam judėjimui pritaikymas.

Kaip pastebi „Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta, kad ir kaip sparčiai vyksta elektromobilių įkrovimo tinklo infrastruktūros plėtra, jos vis dar trūksta, ypač kai kalbame ne apie sostinę, Trakus ar Kauną.

„Kol kas, kalbant apie „Ignitis ON“ tinklą, matome skyles Vakarų Lietuvoje, važiuojant link Kretingos, Mažeikių, Tauragės, Rytų Lietuvoje, keliaujant link Zarasų, Ignalinos, tačiau intensyviai dirbame siekdami jas užpildyti. Tad jau visai netrukus patogumo elektromobilių vairuotojams bus dar daugiau“, – sako E. Balta.

Kokių veiksmų dar imamasi, kad infrastruktūra būtų kuo patogesnė elektromobilių vairuotojams? E. Balta nurodo, kad „Ignitis“ yra greito elektromobilių įkrovimo tinklo srities lyderiai, valdantys didžiausią greito elektromobilių įkrovimo tinklą Lietuvoje ir turintys daugiau kaip 290 veikiančių įkrovimo prieigų 12 šalies miestų, o ateityje laukia dar daugiau didelių tikslų.

„Matome didžiulį potencialą, neabejojame, kad ateitis yra žalia ir varoma elektra, todėl išsikėlę ambicingus tikslus ėmėmės sparčios plėtros, siekdami prisidėti prie švaraus transporto plėtros, patogumo elektromobilių vairuotojams. Per artimiausius 3–5 metus investuosime iki 115 mln. eurų į elektromobilių tinklo plėtrą Baltijos šalyse. Iki 2026 metų pabaigos planuojame pasiekti iki 3000 elektromobilių įkrovimo prieigų Baltijos šalyse. Tikslumo dėlei, verta pasakyti, kad viena įkrovimo stotelė turi ne mažiau dviejų įkrovimo prieigų“, – pažymi E. Balta.

Jis įvardija, kad svarbiausias patogios infrastruktūros kūrimo prioritetas yra patogumas elektromobilio vairuotojui, visiškas paprastumas naudotis įkrovimo paslauga, dėl kurios nereikia sukti galvos.

„Prioritetas yra būti ten, kur yra EV vairuotojas, kur jam patogiausia įsikrauti transporto priemonę, tokiu atstumu, kad nekiltų nė menkiausio nerimo dėl išsikraunančios baterijos. „Ignitis ON“ plėtra vyksta ne tik didmiesčiuose, nepaisant to, kad juose didžiausi elektromobilių skaičiai, tačiau visoje Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Be to, mūsų prioritetas greito ir itin greito įkrovimo tinklas, kur stabteli, nuo 0 iki 80 proc. bateriją įsikrauni per maždaug 20 minučių, per tą laiką gali pailsėti, užkąsti ir važiuoti toliau“, – teigia E. Balta.

Transporto sektorius – vienas pagrindinių teršėjų: į tai reaguoja ir siuntų verslas

Kalbant apie vairuotojų perėjimą prie elektromobilių, stebėti pokyčius galime ne tik individualių vartotojų, bet ir verslo mastu. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais logistikos bendrovė „DPD Lietuva“ išsikėlė ambicingą tikslą – iki 2030 metų visą savo automobilių parką pakeisti elektromobiliais.

Kaip teigia „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila, šio tikslo išsikelta atsižvelgiant į tai, kad transporto sektorius pasaulyje yra vienas pagrindinių aplinkos teršėjų, atsakingas už 25 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

„Siuntų tarnybų verslas yra neišvengiamai susijęs su transportu ir esame vienas iš teršėjų. Motininės bendrovės „Geopost“ mastu esame pasižadėję iki 2025 m. sumažinti CO₂ emisiją vienai siuntai 30 proc., o šalies lygmeniu esame įsipareigoję siuntas pristatyti tausodami aplinką. Sprendimas investuoti į automobilių parko atnaujinimą – dar vienas būdas įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir užtikrinti švaresnę Lietuvos ateitį“, – teigia T. Vaišvila.

Anot jo, sprendimas priimtas ne tik dėl globalių klimato atšilimo klausimų. Jis atkreipia dėmesį į tyrimų rezultatus, kad didmiesčiuose, kuriuose gyvena 100 tūkst. ir daugiau gyventojų, jų gyvenimo trukmė yra 1,5 metų trumpesnė nei mažesnėse gyvenvietėse, o to pagrindinė priežastis yra plaučių ir kvėpavimo takų ligos.

„Vertinant vien ekonomines aplinkybes, elektromobiliai kol kas nėra itin racionali alternatyva tradiciniams variantams – dyzeliniams mikroautobusams. Aplinkai draugiškų transporto priemonių kaina gali būti net du ar tris kartus aukštesnė nei analogiškų charakteristikų dyzelinių modelių. Tuo pat metu kyla ir kiti iššūkiai, pavyzdžiui, infrastruktūros sukūrimas ar įvairūs logistiniai apribojimai – mažesnis atstumas, kurį vienu įkrovimu gali nuvažiuoti elektromobilis, temperatūros įtaka baterijos talpai ir kita“, – sako T. Vaišvila.

Anot jo, dėl to bendrovė privalėjo įrengti papildomas įkrovimo stoteles, keisti įprastus maršrutus, numatyti papildomus greito krovimo sprendimus dienos eigoje, apgalvoti elektromobilių pakeitimus gedimo ar išsikrovimo atveju ir daug kitų aspektų, kurie nebūdavo aktualūs eksploatuojant automobilius su vidaus degimo varikliais.

„Vis dėlto visi šie nepatogumai buvo laikini, o kartą radę į juos atsakymus, ateityje to daryti nebeturėsime. Bet kokiu atveju, „DPD Lietuva“ investicija į elektromobilius lėmė, kad kasmet dėl bendrovės veiklos į aplinką pateka apie 270 tonų mažiau CO₂ ir tai reiškia, kad pradėjome realiai vykdyti savo įsipareigojimą mažinti taršą pristatant siuntas“, – teigia T. Vaišvila.

Jis pastebi, kad šiandieniniai elektromobiliai jau patobulėję ir turi talpesnes baterijas, kas padėtų įveikti iššūkius žiemos metu, tačiau įpirkti tokius šiandien yra kur kas sunkiau.

„Žinoma, elektromobiliai „atneša ir minkštųjų naudų“ kurjeriams, todėl elektromobilius galime vertinti ir kaip darbo sąlygų gerinimą: mažiau triukšmo, mažiau tarši darbo aplinka, nemokamas stovėjimas Vilniaus mieste ir galime išvengti spūsčių važiuojant elektromobiliams skirta eismo juosta“, – privalumus įvardija T. Vaišvila.

Nors pastaraisiais metais bendrovė aktyviai pirko elektromobilius, šiemet teko apsukas pristabdyti. Kaip nurodo T. Vaišvila, taip nutiko todėl, nes, galima sakyti, kad per pastaruosius metus el. komercinis transportas pabrango dvigubai, o parama jam įsigyti nepasikeitė. Todėl savaime suprantama, kad didesnės subsidijos tikrai paskatintų verslus elektrifikuotis. Parama krovimo stotelių infrastruktūrai bendrovė naudojasi ir skaičiuoja, kad ji sudaro apie 30 proc. stotelės kaštų (priklausomai nuo stotelės), neskaičiuojant įvado sutvarkymo kainos.

„Dėl šių pokyčių plėtros planai ir apimtys sumažėjo du kartus. Mes planuojame plėtrą ir kituose miestuose, tačiau apimtys apčiuopiamai mažesnės. Vilniuje planavome, kad elektrinis transportas turėtų sudaryti apie 70 proc. esamo automobilių parko, planuose siekiame diegti elektrinį transportą ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose“, – teigia T. Vaišvila.