„100 km lengvuoju keleiviniu elektromobiliu (M1 kategorija), vidutiniškai kainavo 5,02 euro. Nuvažiuoti tą patį atstumą lengvuoju krovininiu elektromobiliu (N1 kategorija) vidutinės kelionės išlaidos siekė 8,15 euro. Šių metų antrąjį ketvirtį tokios kelionės išlaidos buvo atitinkamai 4,78 euro ir 7,68 euro.
Šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, išlaidos elektrinės transporto priemonės baterijai įkrauti padidėjo vidutiniškai 5,5 procento. Vidutinė elektros energijos, naudojamos elektromobilio baterijai įkrauti, kaina padidėjo nuo 0,277 Eur/kWh iki 0,291 Eur/kWh, arba 5,1 procento“, – praneša LEA.
Anot ekspertų, kainos augimą labiausiai lėmė tai, kad padaugėjo greitojo įkrovimo prieigų, kur įkrovimo kaina yra maždaug ketvirčiu aukštesnė nei įprastinėse kintamosios elektros srovės įkrovimo prieigose.
Pigo benzinas ir dyzelinas
Tiesa, tuo pačiu metu atpigo benzinas ir dyzelinas, kuris šiek tiek sumažino kelionių išlaidas, važiuojant automobiliu su vidaus degimo varikliu.
100 km važiuojant lengvuoju keleiviniu automobiliu, kurio varikliui reikalingas 95 markės benzinas, vidutinės išlaidos degalams siekė 10,56 euro. Šį ketvirtį suma sumažė 7,45 proc. Lyginant su antruoju ketvirčiu. Tą patį atstumą įveikti su lengvąja dyzeline transporto priemone kainavo vidutiniškai 7,93 euro. Lyginant su antruoju ketvirčiu išlaidos dyzelinui sumažėjo 6,38 proc.
Skaičiuojama, kad benzino vidutinė kaina per trečiąjį ketvirtį sumažėjo nuo 1,53 Eur/l iki 1,42 Eur/l, o vidutinė dyzelino kaina mažėjo nuo 1,48 Eur/l iki 1,38 Eur/l.
Suskystintos dujos ir kaina 100km?
Tik suskystintomis naftos dujomis (LPG) varomų lengvųjų keleivinių transporto priemonių (M1 kategorija) rinkoje nėra daug. Šiuo metu dažniausiai parduodami taip varomi DACIA prekės ženklo automobiliai. Jų kuro (LPG) sąnaudos, kaip deklaruoja gamintojas, yra 7,2–8,1 l/100 km.
Lietuvoje daugiausia šias dujas naudoja automobiliai, į kuriuos įmontuotas benzinu varomas variklis, modifikavus kuro padavimo sistemą ir papildomai sumontavus dujų laikymo talpą (balioną). Kuras tokiam automobiliui gali būti benzinas arba dujos pasirinktinai (vairuotojas pats pasirenka pagal savo poreikį).
Šiuo atveju laikoma, kad dujų suvartojimas yra 10–20 proc. didesnis už benzino suvartojimą.
Tai reiškia, kad automobilis, kuris suvartoja 7,5 l/100 km degalų, dujų suvartos 8,25–9 l/100 km.
Vidutiniškai lengvasis keleivinis (M1 kategorija) benzinu varomas automobilis suvartoja 7,44 l/100 km benzino. Skaičiuojant dujų suvartojimą ir laikant, kad jų suvartota bus 15 proc. daugiau, gauname vidutinį dujų suvartojimą – 8,6 l/100 km.
Vidutinė LPG kaina šių metų rugsėjo mėnesį buvo 0,661 Eur/l ir išlaidos 100 km kelionei sudarė 5,68 Eur.
Per tris spalio mėnesio savaites LPG kaina Lietuvos degalinėse išaugo 0,12 ct ir siekia 0,673 Eur/l, todėl vidutinės spalio mėnesio išlaidos 100 km šiuo metu yra 5,79 Eur.
Tuo tarpu vidutinė gamtinių dujų kaina (SDG) išliko tokia pati – 1,7 Eur/kg.
Naudojant SDG, 100 km kelionė lengvuoju keleiviniu automobiliu kainavo 8,99 euro.
Taigi, neskaičiuojant pateis automobilio eksploatacijos kaštų, energijos kaina nuvažiuoti 100 km mažiausia yra elektromobiliu.
Tačiau nepaisant to, elektromobilių populiarumo tendencijos Europoje menksta. Tai rodo ir automobilių gamintojų pranešimai apie stabdomas gamyklas.
„Stellantis“: elektromobiliai žmonėms per brangūs
Kiek anksčiau automobilių pramonės gigantas „Stellantis“ pranešė, kad reaguodamas į sudėtingas rinkos sąlygas, sustabdys kai kurių surinkimo ir variklių gamyklų Italijoje veiklą.
Anot kompanijos pranešimo, tai paveiks tokių automobilių, kaip „Fiat Panda“, „Fiat 500e“ ir kt. gamybą, trečiadienį pranešė automobilių gamintoja. Planuojama, kad Pomigliano d’Arco, Termoli ir Pratola Serra esantys fabrikai kelioms dienoms bus sustabdyti lapkričio 11-29 dienų laikotarpiu, „Stellantis Italy“ pranešimą cituoja „Reuters“.
„Stellantis“ susiduria su visos automobilių pramonės iššūkiais, kamuojančiais ir Vokietijos automobilių pramonę – tai maža elektrinių transporto priemonių paklausa dėl jų kainos, didelė Kinijos konkurencijos įtaka ir perteklinės JAV atsargos.
Automobilių rinkos problemos gali užgriūti ne tik minėtus itališkus modelius, kadangi „Stellantis“ koncernas valdo 12 automobilių prekinių ženklų: „Abarth“, „Alfa Romeo“, „Chrysler“, „Citroën“, „Dodge“, „DS Automobiles“, „FIAT“, „Jeep“, „Lancia“, „Maserati“, „Opel“, „Peugeot“, „RAM“, „Wauxhall“.
„Stelantis“ Italijoje jau yra sustabdžiusi gamybą istorinėje Mirafiori gamykloje Turine iki lapkričio 1 dienos. Šioje gamykloje gaminamas elektrinis „Fiat 500e“ ir keli sportiniai „Maserati“ automobiliai.
Bendrovės generalinis direktorius Carlosas Tavaresas parlamento pramonės komisijos posėdyje sakė kad „gaminti transporto priemones, kurių negali įsigyti vidurinioji klasė, nes jos per brangios, yra beprasmiška“.
Gamyklas ruošiasi uždaryti ir „Volkswagen“
Kaip praneša „Bloomberg“, „Volkswagen“ (VW) šiemet gali priimti sprendimą uždaryti kelias savo gamyklas ir taip sudaryti sąlygas daugiau nei 15 tūkst. darbuotojų atleidimui.
Remiantis VW vadovų komentarais, rugsėjį pranešta, kad automobilių gamintojas be stebėtojų tarybos pritarimo gali uždaryti kelias gamyklas.
„Profsąjungos turėtų jausti spaudimą pasirašyti naujus susitarimus, nes VW turės visas galimybes atleisti savo darbuotojus, – rašė „Jefferies“ analitikai pranešime, kuriame citavo VW vadovų komentarus, išsakytus Šiaurės Amerikoje. – Egzistuoja gamyklinės veiklos nutraukimo rizika, tačiau profsąjungos gali streikuoti tik dėl darbo užmokesčio, o ne dėl gamyklų uždarymo ar atleidimų, jei pastarieji nėra apsaugoti kontraktais.“
Vokietijos gamintojas susiduria su didelėmis sąnaudomis ir vis rimtesne „Tesla Inc.“ bei Kinijos automobilių gamintojų, visų pirma „BYD Co“, konkurencija. Rugsėjo pradžioje kompanija Vokietijoje panaikino tris dešimtmečius galiojusią darbo vietų apsaugą, įspėjusi, kad jai pirmą kartą gali tekti uždaryti gamyklas šioje didžiausioje Europos ekonomikoje.
VW svarsto galimybę JAV uždaryti dvi arba tris gamyklas, o Vokietijoje – net penkias, pranešė „Jefferies“. VW vadovai analitikams sakė, kad neturi atsarginio plano, jei derybos su profsąjungomis dėl konkurencingumo didinimo žlugtų.
Naujai įregistruoti automobiliai Lietuvoje: kiek iš jų elektromobiliai?
2024 m. spalio 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių registre iš viso buvo įregistruota 26 016 elektromobilių, iš kurių 15 253 – grynieji elektromobiliai (14 750 – lengvųjų keleivinių ir 503 – lengvieji kroviniai) ir 10 760 iš išorės įkraunamų hibridų (atitinkamai – 10 753 keleiviniai ir 7 – lengvieji krovininiai). Elektriniai automobiliai sudarė 1,45 proc. lengvųjų keleivinių ir 0,64 proc. visų lengvųjų krovininių parko.
Didžiausią dalį viso mūsų šalies lengvųjų automobilių parko sudaro dyzelinu ir benzinu varomos transporto priemonės.
