Lietuva – itin reikšmingo tikslo kelyje: verslas pasigenda vyriausybės pagalbos

Remiantis Pasaulio meteorologijos organizacija, tikėtina, kad per ateinančius penkerius metus vidutinė oro temperatūra pasaulyje pakils iki rekordinio lygio. Esant tokiai situacijai reguliuojančios institucijos siekia vis didesnės atsakomybės iš verslo mažinant klimato kaitą. Negana to, vartotojams tvarumo aspektas tampa vienu iš pagrindinių kriterijų renkantis paslaugas ir prekes.

Didžiausia našta keliems sektoriams

Įmonės savo sėkmę turi vis labiau sieti su tvarumo reikalavimais. Energijos gamybos, prekybos ir kitoms daug energijos vartojančioms bendrovėms viešai deklaruojant CO2 emisijų mažinimo tikslus, didesni lūkesčiai palaipsniui atsirita ir į transporto sektorių. Pasak SEB banko valdybos nario Viliaus Juzikio, teks pripažinti ir išmokti tiksliai išmatuoti savo poveikį aplinkai, o tada – imtis priemonių jį sumažinti. Lietuvos vežėjų transporto parkas šiuo atžvilgiu atrodo gana pažangiai ir lenkia Rytų Europos šalis.

„Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. bendras šalies CO2 emisijas sumažinti trečdaliu. Transportas, energetika, nekilnojamasis turtas, sunkioji pramonė ir žemės ūkis – šie sektoriai Lietuvoje generuoja daugiausia CO2 emisijų ir turėtų padaryti didžiausią pažangą, todėl jiems bus skiriamas didelis reguliuotojų bei bankų dėmesys. Matome, kad šiems verslo sektoriams reikės daugiausia investicijų, todėl ir našta, tikėtina, bus didžiausia. Tačiau taip pat šie verslo sektoriai įgis galimybę imtis lyderystės tvarumo srityje, kurti inovacijas ar taikyti naujas technologijas savo veikloje“, – kalbėjo V. Juzikis.

„Bendrovės Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matisonė pastebėjo, kad konkrečios priemonės priklauso nuo organizacijos veiklos modelio ir sričių, kuriose generuojama tarša. Visgi, turėtų egzistuoti ir visiems verslams bendros praktikos, mažinančios taršą, pavyzdžiui, kiekviena organizacija turėtų reguliariai matuoti ir analizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, rinktis aplinkai draugiškesnę ir energetiškai efektyvesnę įrangą, užtikrinti kuo mažiau taršų transportavimo procesą.

Kiek pragmatiškiau situaciją vertina Autoverslininkų asociacijos prezidentas Tomas Grabauskas:

„Verslo tikslas – uždirbti pinigų. Visos kitos iniciatyvos randasi iš įpareigojimų ką nors daryti arba iš vadovų, savininkų požiūrio, vertybių, noro. Pastarasis komponentas visuomet yra sveriamas kaštų prasme: jei įnoris mažinti CO2 griauna verslo logiką, tuo klausimu veikiama mažai. Verslai, pirkdami naujų transporto priemonių, pasveria, ar sprendimas įsigyti mažiau CO2 generuojančias yra ekonomiškai naudingas, ar bent jau neutralus.“

Pasigenda vyriausybės pagalbos

Verslai, siekiantys savo veikloje sumažinti išmetamą CO2 kiekį, susiduria su nemenkais iššūkiais. Pašnekovų teigimu, vis dar trūksta pagalbos iš atsakingų institucijų, vyriausybės paramos bei tinkamai pritaikytos infrastruktūros.

J. Masonė pastebi, kad, norint mažinti transporto priemonių išmetamas emisijas ateityje, būtina tai skatinanti reguliacinė aplinka, – degalai iš atsinaujinančių žaliavų, kaip ir kiti mažiau taršūs transporto sektoriaus sprendimai, prisidės prie šios pramonės šakos artėjimo link grynojo nulio.

„Reguliavimas, orientuotas į įvairesnes alternatyvas transporto sektoriuje, prisidėtų prie didėjančios konkurencijos rinkoje ir kurtų pridėtinę vertę vartotojams, jie galėtų rinktis labiausiai poreikius atitinkantį sprendimą“, – sakė pašnekovė.

T. Grabauskas pridūrė, kad verslai negauna pakankamo finansavimo automobiliams įsigyti (pvz., paramos, nuolaidos PVM), dėl to elektra varomos priemonės verslui tampa brangesnės (sudėjus pirkimo kainą ir eksploataciją). Taip pat sunkumų kelia neišplėtotas įkrovimo vietų tinklas. „Kadangi CO2 proveržį gali inicijuoti tik valdžia, tai ji, pirmiausia, turėtų užtikrinti, kad esami teisės aktai veiktų de facto (jų daug, bet yra kas jų nesilaiko ir valdžia to nesutvarko), bei finansuoti tvaresnes transporto priemones, jų įkrovimo stoteles“, – sakė Autoverslininkų asociacijos prezidentas.

Kokių priemonių imamasi Lietuvoje?

Lietuvos įmonės stengiasi gerinti aplinkos orą savomis pastangomis ir nelaukdami pagalbos iš šalies. Užsibrėžiami strateginiai tikslai, jau daugelį metų imamasi kitų priemonių, kuriomis pasiekiama teigiamų rezultatų. Pavyzdžiui, SEB grupė savo pirmąją tvarumo strategiją pristatė dar 2009 metais. Taip pat priimdami sprendimus dėl galimo finansavimo bankai jau keletą metų vertina bendrovių aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos principus, su tvarumu susijusias rizikas.

„Stengiamės nuolat mažinti savo tiesioginį pėdsaką. Banko patalpose naudojama žalioji energija, matuojama, kiek CO2 emisijų sugeneravo įmonės kasdienis gyvenimas, ypač ribojamos verslo kelionės. Kai į kitą šalį vykstama lėktuvu, banko nuomojami automobiliai taip pat yra tik elektromobiliai arba iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai“, – kalbėjo V. Juzikis.

SEB grupė užsibrėžusi tikslą iki 2045 metų absoliutų išmetamo anglies dioksido kiekį sumažinti beveik iki nulio. Iki 2025 metų išmetamųjų teršalų kiekis bus sumažintas 66 proc., iki 2030 metų – 75 proc., o iki 2045 metų – beveik 100 proc., palyginti su 2008 metų baziniu išmetamųjų teršalų kiekiu.

„Neste“ jau daugiau nei dešimtmetį siūlo iškastiniam kurui alternatyvius gaminius iš atsinaujinančių žaliavų. 2009 m. įmonė pristatė dyzeliną, gaminamą iš 100 proc. tvarių žaliavų naudojant gyvūninius riebalus, naudotą kepimo aliejų, žuvų riebalus iš perdirbimo atliekų. Palyginti su tradiciniu iš naftos pagamintu dyzelinu, šie degalai per visą gamybos ir suvartojimo ciklą į aplinką išskiria iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Prieš daugiau nei trejus metus toks dyzelinas pristatytas Lietuvoje.

„Vartotojams Lietuvoje siūlome įsigyti automobilio stiklų plovimo skysčio, kurio galima įsipilti tiesiai iš kolonėlės, – taip bus išvengta vienkartinio ir taršaus plastiko bakelių naudojimo. Dėl šios paslaugos visoje Lietuvoje per metus į aplinką neišmetama iki 42 tūkst. plastikinių 4 litrų talpos stiklų ploviklio pakuočių. Įmonė toliau investuoja į degalų iš atsinaujinančių žaliavų gamybą. Dėl jų pernai padėjome klientams sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 11,1 mln. tonų visame pasaulyje“, – sakė J. Matisonė.