Pasak P. Butkus, atlikti tyrimai rodo, jog transporto sektorius šalyje yra ne tik taršiausias, tačiau ir imliausias energijai – jis suvartoja net 40 procentų Lietuvos energijos, net daugiau nei pramonės sektorius. Be to, naudoja iškastinį kurą.
„Tai labiausiai iškastinį kurą naudojantis sektorius. Mūsų transporto sektoriuje vis dar turime 94 proc. iškastinio kuro, daugiausia dyzelino – traukiniai, sunkvežimiai, automobiliai dažniausiai yra varomi dyzelinu. Tada skaičiuojama tarša ir matome, kad iš visų Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, transportas išmeta 40 proc, o tik CO2 – net 60 proc. visų šalies išmetimų“, – tyrimų rezultatais dalijasi P. Butkus.
Lietuva nėra išimtis, visose šalyje transporto sektorius yra vienas taršiausių, anot specialisto, tokia situacija susiklostė istoriškai – iki šiol nebuvo galimybių naudoti alternatyvius degalus.
„Dabar po truputį pereiname prie biodujų, tai tvarumas ateina, bet, žiūrint istorinius duomenis, tai yra vienas lėčiausiai besidekarbonizuojančių sektorių Lietuvoje. Pirmiausia tam reikia technologijų“, – pabrėžia P. Butkus.
Jo teigimu, technologijos jau yra sukurtos, pavyzdžiui, jeigu seniau kildavo abejonių dėl elektromobilių naudojimo, jų nuvažiuojamo atstumo ar galimybės įsikrauti, tačiau dabar dauguma problemų yra beveik išspręstos.
„Viskas vystosi, elektromobiliu jau gali nuvažiuoti didelius atstumus, kasdienius poreikius patenkinti 98 proc. kartais dar būna niuansų, bet galima važiuoti“, – sako specialistas.
Anot „EPSO–G“ grupės plėtros ir inovacijų vadovo, šiek tiek sudėtingiau prisitaikyti yra verslui, nes jam reikia stabilumo. Jis negali prisitaikyti taip lanksčiai, kaip gyventojai.
„Verslui reikia žinoti, kad tu galėsi nuvažiuoti, galėsi pasikrauti, galėsi sustoti. Nebus vienintelė stotelė, kuri galbūt kažkada veikia arba ten stovi sunkvežimis. Lietuvoje vis dar nėra vietos, kur pakrauti elektrinį sunkvežimį“, – tikina P. Butkus.
Jis bendrą transporto sektorių išskaido į mažesnes dalis, pavyzdžiui, lengvieji automobiliai ar traukiniai. Nuo atitinkamos srities priklauso, kaip tą sektoriaus dalį paversti „žalesne“ ir draugiškesne aplinkai.
„Traukiniai – labai lengva kryptis. Jau aiški technologija – elektrifikacija. Jau galima drąsiai teigti, kad čia elektrinis transportas dominuos. Matome, kad palei geležinkelius linijas stato – elektrifikuojasi, visi galime tai pamatyti.
Kitas didelė dalis – sunkusis transportas arba laivyba. Ten jau prasideda debatai, mes darėme rinkos tyrimą ir šnekėjomės su sunkvežimių gamintojais, tai labai skirtingos pozicijos. Pavyzdžiui, vieni gamintojai sako, kad investuoja ir kuria elektrinius sunkvežimius, nes tai bus ateitis. Kiti sako, kad kuria kuro celes, kas irgi yra kaip elektromobilis, tik užkraunamas vandeniliu ir varomas.
Elektrinis sunkvežimis gali nuvažiuoti 500 km, vandenilinis – 800 km, jie vis dar yra 2-3 kartus brangesni už paprastus, bet reikia vertinti visą gyvavimo laikotarpį“, – teigia P. Butkus.
Elektromobiliai jau pakankamai seniai žengė į Lietuvos rinką, tačiau vis dar sudaro vos kelis procentus viso automobilių parko. Pašnekovas išskiria keletą priežasčių, kodėl taip yra ir ką reikėtų pakeisti.
„Jeigu norime visus mieste persodinti ant dviračių, reikia dviračių takų ir reikia visur, neužtenka, kad pavažiuoju 2 km, o paskui vėl yra atkarpa, kur tenka maišytis gatvėje, tai panašiai yra su elektromobilumu. Infrastruktūra turi ateiti pirma. Kai turėsime išvystytą, jau dabar turime labai sparčiai vystomą, įkrovimo tinklą, tada žmonės drąsiau persės.
Aišku, technologijų išsivystymo lygis – seniau, pavyzdžiui, prieš 5-10 metų elektromobiliu nuvažiuosi 100-200 km, o dabar gali nuvažiuoti daug. Lietuviui labai svarbu nuo Vilniaus iki Palangos, kad nereikėtų sustoti. Tai šitą jau galima padaryti, reikėtų pabrėžti, kad vasarą, nes žiemą gali reikėti sustoti atsigerti gavos, bet yra greito įkrovimo stotelių, todėl nereikia valandos.
Turi keistis vairavimo įpročiai, greitis – vis dar turime važiuoti lėčiau. Įpročių pakeitimas žmonėms yra labai sunkus, kartais atrodo, juk kas čia tokio – važiuokime autostradoje 110 km/val. greičiu, bet ne, norisi 130 km/val“, – aiškina P. Butkus.
Jis pabrėžia, kad svarų vaidmenį turi ir kaina, todėl lengvatos elektromobilių įsigijimui yra labai svarbios. Valstybė nori dekarbonizuotis ir turi iš savo pusės padėti gyventojams tai padaryti.