Latvijoje kasmetiniai automobilių mokesčiai galioja jau seniai, tačiau jie yra gana maži, todėl taip pat vyksta diskusijos dėl galimų pokyčių, rašoma pranešime spaudai.
Kokią įtaką automobilių rinkai turės šie pokyčiai?
Keturios kategorijos
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, kuriais bus ribojami lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymai. Ribojamos sumos priklausys nuo to, kiek automobilis išmeta anglies dvideginio. Visi įmonių įsigyti arba pagal ilgalaikės nuomos sutartis išsinuomoti automobiliai pagal taršą bus skirstomi į 4 kategorijas:
Visiškai netaršią (varomą baterijose sukaupta elektros energija arba vandenilio kurio elementuose pagaminama elektra) transporto priemonę, kurios išmetamo CO2 kiekis bus 0 g/km, įsigijusi įmonė galės atskaityti iki 75 000 eurų patirtų išlaidų.
Automobilį, kurio išmetamo CO2 kiekis sieks iki 130 g/km, įsigijusi įmonė galės atskaityti iki 50 000 eurų.
Automobilį, kurio išmetamo CO2 kiekis sieks 130–200 g/km, įsigijusi įmonė galės atskaityti iki 25 000 eurų.
Automobilį, kurio išmetamo CO2 kiekis sieks virš 200 g/km, įsigijusi įmonė galės atskaityti iki 10 000 eurų.
Iki šiol lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidų atskaitymas nebuvo ribojamas jokia suma. Atskaitymai pagal naują tvarką bus apskaičiuojami deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.
Pokyčiai įtakos turės ne visiems
Šiais pakeitimais siekiama ne tik surinkti daugiau pajamų į biudžetą, bet ir prisidėti prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Tokia paskata tikimasi įmones paskatinti plėsti savo parkus ekologiškesnėmis transporto priemonėmis. O ką rodo skaičiai?
Pavyzdys – naujas vidutinės klasės gamintojo „Peugeot“ kompaktiškas SUV modelis 3008 Lietuvoje kainuoja nuo 32 400 eurų su hibridine pavara arba nuo 44 100 eurų su iš tinklo įkraunama hibridine pavara, arba nuo 47 500 eurų, jeigu pasirenkamas visiškai elektrinis modelis. Įsigyjančiai tokį, per 500 kilometrų viena įkrova nuvažiuojantį vidutinės klasės elektromobilį, įmonei naujoji tvarka pokyčių neatneš.
Hibridinės naujojo 3008 modelio versijos vidutinė CO2 emisija siekia 123 g/km, tad jis papuls į antrąją automobilių kategoriją: juos perkančios įmonės galės į atskaitymus įtraukti ir apmokestinamąjį pelną per turto nusidėvėjimą sumažinti iki 50 000 eurų suma. Tad ir tokį modelį išsirinkusios organizacijos pokyčių nepajus.
Iš tinklo įkraunamos hibridinės versijos CO2 emisija yra dar mažesnė, tad toks automobilis papuls į tą pačią kategoriją ir neperlips kainos ribos. Tačiau visi trys išvardinti pavyzdžiai apima naujausios kartos elektrifikuotas arba visiškai elektrines pavaras. Besirenkantiems elektromobilius tiesiog atsiras nauja svarstymų riba – 75 000 eurų.
O kas keisis dyzelinių ar benzininių modelių pirkėjams?
Štai populiaraus įmonių parkuose kompaktinių universalų segmento „Peugeot 308 SW“ modelio su 131 AG dyzeliniu varikliu emisija siekia 131 g/km, tad pagal šį rodiklį jis papuola į trečiąją kategoriją. Automobilis mūsų šalyje kainuoja nuo 29 500 eurų, o įmonės galės atskaityti iki 25 000 eurų, tad 4 500 eurų suma niekada nemažins bendrovės apmokestinamojo pelno per turto nusidėvėjimą.
Dar vienas pavyzdys – „Volkswagen Passat“ universalas, kurį galima sukomplektuoti tiek su benzinine, tiek su hibridinėmis ar dyzeline jėgainėmis. Dalinio hibrido sistemą turinčio modelio galia siekia nuo 150 AG, o išmetamas CO2 – 122–129 g/km. Tokio automobilio kaina prasideda nuo 36 300, tad jo pirkėjams naujoji tvarka ryškesnių pokyčių neatneš.
Tačiau kitaip situacija atrodo pasirinkus 265 AG galios benzininę jėgainę, kurios CO2 emisija – 183 g/km. Toks automobilis papuls į trečią kategoriją. Kadangi jo kaina prasideda nuo 53 280 eurų, įmonės negalės atskaityti 28 280 eurų nusidėvėjimo sąnaudų.
Dyzelinė „Passat“ versija su 150 AG motoru generuoja 131 g/km CO2, tad taip pat rikiuosis trečioje kategorijoje. Automobilio kaina prasideda nuo 48 030 eurų, tad pagal naująją tvarką neatskaitoma suma siektų 23 030 eurų.
Vertins savo situaciją
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius, televizijos ir radijo laidų vedėjas Vitoldas Milius sako, kad iš pirmo žvilgsnio naujoji tvarka panaši į tokią, kuri gali turėti įtakos pasirinkimui. Tačiau ar ji bus veiksminga paskata, kol kas – svarstytina, nes vieniems pokytis bus skatinamasis veiksnys, kitiems – nebūtinai. Specialisto teigimu, kiekviena įmonė atskirai įvertins savo situaciją, o jų gali būti labai įvairių.
„Verslo autoparkai, kuriuose automobiliai perkami dėl motyvavimo, pavyzdžiui, tiems darbuotojams, kuriems mobilumas nėra jų funkcija, o automobilis tiesiog įeina į naudų paketą, yra viena dalis. Tada yra antroji dalis, kur automobilis yra tiesioginis darbo įrankis – vadyba, prekių pristatymas ir kitos panašios sritys, kur reikia nuolat važinėti po įvairias vietas. Ir trečioji dalis yra automobilių pirkimas, kai transporto priemonės įsigyjamos įmonių vardu dėl įvairiausių priežasčių – ar mokestinių, ar kitų.
Norint visų šių krypčių atstovus paskatinti pirkti ekologiškesnius automobilius, reikia tokios sistemos, kuri padarytų taip, kad taršesnių mašinų pirkti neapsimokėtų ar mažiau apsimokėtų“, – vertina ekspertas.
Jo teigimu, atmetus tą dalį įmonių savininkų, kurie vis tiek pirks tokį automobilį, kokio nori, likusią didžiąją dalį verslininkų tokio pobūdžio sistema bent jau paskatins iš naujo paskaičiuoti, kiek jiems kainuoja vienokio ar kitokio modelio turėjimas. Tai apima ir naudotų automobilių įsigijimą, nes vertintini visi atvejai.
„Į bet kokius pinigus: tuos, kuriuos reikia sumokėti, arba tuos, kurie nelieka įmonės kišenėje, bus kreipiamas dėmesys. Abejoju dėl vienintelio dalyko – ar sistema nebus per sudėtinga? Nes kai sukuriama neaiški sistema, dažnai kyla daugybė papildomų klausimų ir kyla papildomas susierzinimas. Daliai įmonių jis gali išvirsti į nepasitenkinimą, kurio šiaip būtų nesunku išvengti“, – pažymi V. Milius.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad kartais dėl sudėtingumo gali būti paaukojamas sistemos patrauklumas. Pavyzdžiui, įsigaliojus bet kokiai naujai tvarkai, kuri remiasi CO2 emisijų rodikliais, būtina numatyti procedūras, kaip nustatyti konkretaus automobilio tikslią emisiją, jeigu tokių duomenų nėra.
