Sukūrė iškastinio kuro alternatyvą – CO2 galima sumažinti net vairuojant dyzelinį automobilį

Tarptautinė diena be automobilio skatina atkreipti dėmesį į galimybę sumažinti CO2 jau dabar. Ir nors transportas laikomas vienu taršiausių sektorių, alternatyvų, kaip jį padaryti švaresnį, yra.

Viena alternatyvų, kaip įsigijus automobilį daryti mažesnį poveikį gamtai, – elektromobilis. Negalintys iškart mokėti visos kainos neretai kreipiasi į bankus ir pageidaujamus elektromobilius įsigyja lizingu. SEB banko Lizingo departamento vadovas Simonas Norbutas sako, kad jau trečią kartą atliktas tyrimas, kokį automobilį gali įsigyti žmonės.

„Jau trečią kartą buvo atliktas elektromobilių perkamumo indeksas Lietuvoje, kuris parodo, kokį automobilį galėtų įsigyti vidutines pajamas turintys gyventojai, kurie naudotųsi lizingo paslauga ir skirtų ne mažiau kaip 15-a procentų pradinį įnašą 5 metų laikotarpiui be likutinės vertės, taikant 6,5 procento palūkanas. Šiais metais, nepaisant infliacijos ir EURIBOR augimo, apskaičiavome, kad vienas asmuo galėtų įsigyti 17 200 eurų vertės automobilį, o dviejų žmonių šeima – net 34 500 eurų vertės, tai yra net 8 procentais daugiau nei pernai metais“, – sako S. Norbutas.

Pašnekovas įvardija, kad didžiausias veiksnys yra atlyginimų augimas – pagal turimus duomenis, Lietuvoje uždarbis augo kiek daugiau nei 11 procentų, Vilniuje siekė beveik 12 procentų.

Vienu didžiausių teršėjų įvardijamas transportas, anot „Neste Lietuvos“ vadovės Julijos Matisonės, gali būti ne toks žalingas aplinkai, jei paisoma tvarumo.

„Jei vertintume praėjusių metų duomenis, transportas buvo atsakingas už 22 procentus CO2 emisijų pasaulyje. Vertinant degalų arba naftos paklausą transporto srityje, ji išlieka itin didelė. Elektrifikacija dalį tos paklausos tenkina. Jei žiūrėtume į 2020 metų duomenis, tai naftos paklausa siekia apie 22 tūkstančius milijonų tonų per metus pasaulyje, o elektromobiliai ar elektra varomas transportas padengia apie 6 milijonus, degalai iš atsinaujinančių žaliavų – apie 98 milijonus tonų. Jei vertinsime paklausą ir priemones, kurios dabar yra, tai jų nepakanka iki galo patenkinti tą paklausą, – sako J. Matisonė.

Pašnekovė teigia, kad jų įmonė koncentruojasi į degalus iš atsinaujinančių žaliavų, nes mažinti poveikį klimatui tik elektromobilių rinka kol kas neįmanoma.

„Labai svarbus momentas: jei vertinsime transporto sektorių (tai ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkusis transportas, ir aviacija), jam nėra lengvos, paprastos alternatyvos, todėl degalai iš atsinaujinančių žaliavų gali būti ir yra alternatyva, kurią galima naudoti čia ir dabar, nereikia keisti automobilio, transporto ar jo variklio. Galima naudoti ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas“, – paaiškina J. Matisonė.

Kokie tie degalai ir kaip gaminamas kuras iš atsinaujinančių šaltinių, jei iškastinis kuras asocijuojasi su tarša?

„Degalams gaminti „Neste“ naudoja tvarumo standartus atitinkančias žaliavas, daugiausia – atliekas ir liekanas. Kas tai? Gali būti gyvūninės kilmės riebalai iš maisto pramonės, panaudotas kepimo aliejus, žuvų pramonės atliekos, tos liekanos, kurios lieka gaminant aliejus, – ir tai gali būti panaudota. Mūsų įmonė ir toliau investuoja ieškodama būdų, kaip perdirbti kuo blogesnės kokybės atliekas, kad pažintų ir atliekų iššūkį, su kuriuo pasaulis jau susiduria ir susidurs ateityje. Artimoje ateityje mes ketiname gaminti degalus iš komunalinių atliekų“, – įmonės išsikeltus tikslus įvardija pašnekovė.

Banko atliktas tyrimas rodo, kad dabartiniai atsinaujinančios energetikos buitiniai vartotojai kur kas aktyviau svarsto ar ketina įsigyti elektromobilius ir apie tokią transporto priemonę pasvajoja gana dažnas lietuvis.

„Mes kasmet atliekame apklausas ir vertiname tuos rezultatus, analizuojame atsinaujinančios energetikos sektorių. Matome, kad jei lygintume 2022 metų pradžios ir šių metų rugpjūčio mėnesio duomenis, tai gaminančių vartotojų rugpjūtį jau buvo 76 tūkstančiai – 4 kartus daugiau, nei buvo metų pradžioje. Iš apklausos duomenų, jei vertintume visus gyventojus, tai kas penktas rinktųsi elektromobilį kaip savo būsimą transporto priemonę, o iš tų, kurie turi saulės elektrines, net 30 procentų ketina įsigyti elektromobilį. Prioritetas gana akivaizdžiai matyti ir mūsų tyrimas atskleidė, kad elektromobiliu važinėti turint savo saulės elektrinę – tikrai pigiausias būdas, lyginant su alternatyviais įkrovimais mieste mokamose stotelėse ar iš namų tinklo“, – tyrimo duomenimis dalijasi S. Norbutas.

Elektromobiliams pirkti galima gauti valstybės subsidijų, tačiau apklausos atskleidžia, kad žmonės kainą vis dar įvardija pagrindiniu rodikliu, kodėl į tokį automobilį neinvestuoja.

„Pirmoje vietoje, aišku, elektromobilio kaina, antroje – nepakankamas nuvažiuojamas atstumas. Čia daroma prielaida, kad tie automobiliai, kurie turi talpesnes baterijas ir jų nuvažiuojamas atstumas didesnis, yra brangesni, taigi ne dažnam lietuviui ir įperkami. Žinoma, nereikia pamiršti ir infrastruktūros – kur galėsi įkrauti elektromobilį, ar ta vieta bus užimta, kiek kainuos; į visa tai žmonės atsižvelgia“, – vardija S. Norbutas.

Atsinaujinantys šaltiniai, įprasto iškastinio kuro alternatyva, tvarumas, pasak J. Matisonės, lietuviams nėra svetimi dalykai, ir nors nesame pasiekę Suomijos lygio, mūsų šalyje žmonės neabejingi aplinkai.

„Auga ne tik privačių asmenų, bet ir verslo supratimas, kad norint pasiekti tam tikrus tikslus reikia vertinti, kur galima sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Mūsų korporacija ieško būdų, kaip išplėsti dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamybą, ir tikime, kad Lietuvoje paklausa tik augs, nes sąmoningumas, susijęs su tvarumu, tik didės. Šiandien dyzelinas iš atsinaujinančių žaliavų parduodamas šešiose mūsų degalinėse Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose bei Kalvarijoje, ketiname atidaryti dar dvi degalines. Žinoma, paklausa dar toli iki to standartinio dyzelino, bet tikimės, kad su laiku žmonės supras, jog kiekvienas turime imtis veiksmų, jog visos priemonės reikalingos, ir jos reikalingos čia bei dabar, kad kovotume su klimato kaita“, – dalijasi pašnekovė.