10. „Talgo 350“ – 365 km/val.
2005 metais tarnybą pradėjęs ispanų greitasis traukinys gana greitai buvo pramintas ančiuku (isp. Pato) dėl jo keistokai išsikišusios priekinės dalies. Tokia nosis ar juo labiau prilipusi pravardė negali menkinti užfiksuoto pasiekimo – 365 km/val. greičio. Įprastai Ispanijos svarbiausius miestus jungiančiomis linijomis jis važinėja tik iki 300 km/val. siekiančiu greičiu. 2018 metų pabaigoje tokius traukinius pradėjo eksploatuoti Saudo Arabija.
9. „Ice3“ – 368 km/val.
Vokietijoje naudojamų „Velaro“ vardu žinomų traukinių serija. Siemens“ kūriniai pasauliui buvo pristatyti dar 2000 metais. Panašų dizaino traukinius eksploatuoja daugelis pasaulio šalių: Jungtinė Karalystė, Kinija, Ispanija, Rusija, Turkija bei žinoma Vokietija. Tiesa šios šalies geležinkeliuose, skirtingai nei autostradose, egzistuoja greičio limitai, todėl daugiau nei 300 km/val. pareigingieji vokiečių mašinistai jums nepasiūlys.
8. „TGV SUD EST“ – 380 km/val.
Ikoniški traukiniai, kuriuos tikrai esame mate ne vieną kartą. Pavyzdžiui kultiniame filme su Metu Damonu (Matt Damon) „Bornas. Sunaikinta tapatybė“. Neįtikėtina, bet 1981 metais pradėti naudoti traukiniai tuo metu atrodė kaip pasaulinis stebuklas, nors važiavo „vos“ 270 km/h greičiu. Dabartins kartos traukiniai pasiekia įprastinį trijų šimtų kilometrų greitį ir jungia sostinę su pietinės Prancūzijos didmiesčiais, o vienu metu jais buvo galima keliauti iki pat Šveicarijos.
7. „ETR 100“ – 393,8 km/val.
Didžiausių italų ir vokiečių geležinkelių sistemų kūrėjų darbas įvilktas į žinomos itališko dizaino firmos „Bertoni“ įvaizdį yra vienas naujausių gaminių. 2015 metais pradėjęs veiklą traukinys užfiksavo net 393,8 km/val. greitį. Iš viso pagaminta net 50 lokomotyvų, kurie apraizgė visą Italiją. Juo galima keliauti nuo šiaurėje esančio Turino iki toli pietuose esančio Solerno.
6. „CRH3“ – 394,2 km/val.
Pirmasis kiniškas greitasis traukinys. Ar bent jau taip jį reiktų vadinti oficialiai. Iš tiesų tai bendras Kinijos ir Vokietijos gamintojos „Siemens“ kūrinys pristatytas 2008 metais kartu su pirmąją tikrąja greitiesiems traukiniams pritaikyta infrastruktūra greitai augančioje šalyje. Dizainas „Velaro“ tipo kaip ir Vokietijos bėgiais riedančių „ICE3“ minėtų ankščiau. Tik kur kas greitesnis.
5. „Ave Class 103“ – 403,7 km/val.
Ispanijoje važinėjantis traukinys. Paklausite kodėl Ispanijoje, o ne ispaniškas? Tai jau ne kartą sąraše minėtų vokiečių „Siemens“ kūrinys turintis kur kas galingesnę jėgainę negu važinėjantis gimtojoje šalyje. 2006 metais testuojant šį traukinį buvo pasiektas ir iki šiol nepagerinamas Ispanijos standartinių traukinių greičio rekordas.
Toks didelis greitis nėra tik rekordo vaikymosi skaičiai. Technika nuo pat pradžių kurtas su tikslu Madridas – Barcelona atstumą įveikti pasiekiant 350 km/val., tačiau kol kad vietos geležinkeliai neatlieka savo namų darbų, tad visą kelionę įveiksite „tik“ 310 km/val. greičiu. Tokiu kokiam pritarė vietos politinės institucijos.
4. „CR400“ – 420 km/val.
Kiniškos suktybės vardo vertas traukinys. 2007 metais Kinijos pradėtas projektas įtraukė stambiausias Vokietijos, Japonijos ir Prancūzijos geležinkelių kompanijas, kurios drauge turėjo padėti sukurti naują greitąjį traukinį, kurį gamintų Kinijos gamintojas. Laikui bėgant buvo išstumti užsienio partneriai, o kinų bendrovė „China Standartized EMU“ ėmė savarankiškai tobulinti traukinį viršijant užsienio šalių dizainerių kurtus limitus.
2018 metais traukiniai pradėjo reisus Pekinas – Šanchajus maksimaliu 350 km/val. greičiu. Šiuo metu linijų skaičius plečiamas, tačiau dėl intelektinės nuosavybės ginčų šie traukiniai legitimūs tik Kinijos rinkoje.
3. „CRH380B“ – 487,3 km/val.
Kiniškas traukinys sukurtas dviejų Kinijos bendrovių 2009 metais. Nors yra kur kas greitesnis ir kiek kitokio dizaino, jis savyje išlaikęs daug originalaus vokiečių bendrovės „Siemens“ kurtų greitųjų traukinių „Velaro“ sprendimų.
2011 metais pasiekė 487,3km/val. greičio rekordą, tačiau tais pačiais metais pradėtas kasdienis kursavimas maršrutu Penkinas – Šanchajus baigėsi dideliu fiasko. Dar tais pačiais metais buvo atšauktas dėl „per didelio jautrumo“. Vėliau buvo pataisyti ir grįžo į tarnybą.
Skirtingai nei naujesnis to paties maršruto kolega „CR400“, šis greitasis traukinys neturi patentinių problemų, visos jame panaudotos technologijos yra legalios ir juos būtų galima eksportuoti į kitas šalis.
2. „TGV Atlantique“ – 515,3 km/val.
1989 metais prancūzų „Alstom“ nusprendė atnaujinti prieš kiek mažiau nei dešimtmetį sukurtus pirmos kartos „TGV“ traukinius pritaikydama juos prie 300 km/h greičio. Pirmoji karta buvo kurta tik 270 km/val. greičiui.
Kur kas didesnė galia, papildomi du vagonai sąstate. Praktiškai tai viskas kas pasikeitė nuo pirmosios kartos. Pristatydami šį atnaujinimą 1990 metais jį modifikavo (didesni ratai, geresnė aerodinamika bei geresni stabdžiai) leido juo užfiksuoti didesnį 500 km/val. viršijantį greitį.
1. „TGV POS“ – 574,8 km/val.
Prancūzijos geležinkelių bendrovei planuojant sujungti šią šalį su pietine Vokietija greitųjų traukinių linija nusprendė naudoti ne senesnius „TGV“ greituosius traukinius, o gauti kai ką naujo. „Alstom“ prabėgusius kelis dešimtmečius nuo pirmųjų pasaulinių rekordų išnaudojo kurdama naujas technologijas, taip gimė naujasis „TGV POS“ (Paris-Ostfrankreich-Süddeutschland).
Numatyto maršruto trumpinio pavadinimą gavęs traukinys šįkart įgijo ir naują dizainą, nors senojo bruožai liko puikiai matyti. 2007 metais buvo specialiai siekiama pasaulio rekordo. Kaip ir ankstesniu bandytų visas sąstatas buvo modifikuotas. Gavo didesnius ratus. Vietoje standartinės 25 kilovolto (kV) įtampos ji buvo padidinta iki 31 kV ir pasiektas rekordinis 574,8 km/val. greitis.
Tad net jei standartinis traukinys kiek lėtesnis jis vis tiek itin greitas. Tik juo Europoje pajusite ką reiškia judėti maksimaliu 320 km/val. greičiu. Šiuo metu šie traukiniai kursuoja ne tik į Pietų Vokietiją, bet ir į Šveicariją.