Dažnai 10-20 metų senumo modeliai aprūpinti dyzeliniais motorais – apie du trečdalius šalie autoparko sudaro būtent tokiais degalais varomi automobiliai. Tačiau kai kurie iš jų po variklio gaubtu gali turėti neįprastą variklį – galbūt net tokį, apie kurį niekada neteko girdėti.
Automobilių pramonėje seniai nusistovėjo standartai ir absoliuti dauguma vidaus degimo variklių kai kuriais aspektais yra panašūs. Pavyzdžiui, 1,4 – 2 litrų darbinio tūrio motorus esame pripratę matyti su 4 cilindrais eilėje. Lygiai taip pat ir su V8 komponuote – tokio tipo agregatus gamintojai dažniausiai projektuoja (bei projektavo) nuo maždaug 4 litrų. Tačiau buvo ir kitokių, keistesnių inžinerinių sprendimų – ir ne visi jie pasiteisino.
„Lancia Fulvia“
„Fulvia“ – klasikinis itališkas automobilis, auksiniais sporto laikais sėkmingai šturmavęs ralio greičio ruožus. Tačiau žavesį kėlė ne tik šio itin kompaktiško kupė (buvo gaminamos ir keturdurės versijos) greitis ar išvaizda. Ne mažiau įdomus buvo šio automobilio motoras.
Tai buvo V4 agregatas su viena variklio galvute (pramonėje tokie motorai dar gali būti vadinami VR4). Cilindrus skyrė tik apie 12 laipsnių, o pats vidaus degimo agregatas buvo montuojamas virš priekinės ašies, pasviręs neįprastai dideliu 45 laipsnių kampu.
Toks inžinerinis sprendimas leido italams po „Fulvia“ variklio gaubtu sutaupyti vietos – motoras buvo gerokai trumpesnis nei 4 cilindrų eilėje variklis. Ir unikalus jo dizainas kartu ekologijos priešingybe vadinamais „Weber“ karbiuratoriais suteikė šiam varikliui puikias vokalines galimybes.
„Audi Q7“
Pirmos kartos „Audi Q7“ buvo Ingolštato gamintojo pasididžiavimas. Čia jie sutalpino visas savo žinias ir pasauliui pasiūlė aukšto lygio „Pemium“ miesto visureigį. Tačiau gamybai įsibėgėjus vokiečiai šio automobilio variklių gamą papildė tikrų tikriausiu vienaragiu – V12 TDI agregatu.
6 litrų talpos „Audi“ jėgainė buvo kurta ne šiaip sau – gamintojas su TDI technologija sukūrė vieną sėkmingiausių visų laikų lenktyninių automobilių. Tai buvo Le Mano 24 valandų lenktynėms skirtas prototipas, pirmą kartą pasauliui parodęs, kad dyzelis gali būti pagrįstai naudojamas ne tik traktoriuose, bet ir sporte.
„Mitsubishi Lancer“
Nors šis Japonijos automobilių gamintojas su „Lancer“ modelių šeima sėkmingai įsirašė į automobilių sporto istoriją dėl savo pasiekimų pasaulio ralio čempionate, yra vienas motoras apie kurį girdėjo tik retas entuziastas.
Kai kurioms Azijos rinkoms skirtuose modeliuose buvo montuojami 1,6 litro V6 benzininiai varikliai. Šiomis dienomis tokio darbinio tūrio agregatui inžinieriai naudotų 4 arba 3 cilindrų eilėje bloką. Tačiau „Mitsubishi“ parinko 6 cilindrų dizainą, kurio garsas paliks gerokai galingesnio variklio įspūdį.
„Lancia Thema“
Šis itališkas sedanas populiarumu niekada nesilygiavo su vokiškos trijulės atstovais. Tačiau pati rečiausia, išskirtinė „Thema 8.32“ versija galios ieškantiems itališkų automobilių fanams turėjo labai patikti.
Po sąlyginai konservatyviomis kėbulo linijomis „Lancia“ paslėpė „Ferrari“ DNR – 2,9 litro V8 atmosferinį variklį su 215 AG ir 285 Nm. Tai – itin mažo darbinio tūrio V8 tipo agregatas, kurio balsas priminė tikrų tikriausią superautomobilį. Tiesa, Lietuvoje yra registruotas vienas toks automobilis.
„Mazda Eunos Cosmo“
Sunku surasti automobilių mėgėją, kuris nebūtų nieko girdėjęs apie rotorinius variklius. Skirtingai nuo stūmoklinių jėgainių, šie motorai pasižymi daug didesne specifine galia – iš to paties darbinio tūrio pajėgia išgauti žymiai didesnę galią, nes vienu metu vyksta visos degimo fazės.
Tačiau išskirtinai tik Japonijos rinkai skirti „Eunos Cosmo“ gavo unikalų 3 rotorių variklį. Jis unikalus tuo, kad paprastai savo „RX“ šeimos automobiliuose „Mazda“ montavo 2 rotorių „Renesis“ jėgaines, todėl galima sakyti, jog „Eunos Cosmo“ turėjo pusantro variklio.
Unikalūs varikliai pasižymėjo neįtikėtinai dideliu galios rezervu bei išskirtiniu garsu – jokie kiti stūmokliniai agregatai to nesuteikė.