Lietuvos ralio čempionate dalyvaujantis Gediminas Ivanauskas pasakoja, kad sulaukęs organizatoriaus Pauliaus Ragausko skambučio ir kvietimo vykti į Afriką jis paklausė tik vieno: „kada išvykstame?“
Viskas prasideda vartant skelbimus
„Taip ir prasidėjo avantiūra kuri mane užkabino. Grįžęs namo iš karto atsidariau autogidas.lt portalą ir pradėjau ieškoti mersedeso šiai kelionei. Pamatęs, kokios būklės ir kainos „MB 124“ modeliai, nusprendžiau čiupti mažiau komfortišką, bet gerai paruoštą antros kartos „VW Golf GTI“. Jam reikėjo pridėti šiek tiek meilės ir buvo galima važiuoti. Tiesa, galų gale pasirodė, kad meilės dėti reikėjo daug“, – apie savo pasiruošimą kelionei pasakojo G. Ivanauskas.
Paskutinį pasiruošimo vakarą, pasak lenktynininko, ištiko drama: „Po ratų suvedimo įkrito greičio troso antgalis į greičių dėžę. Labai ačiū mechanikams, kurie sutiko padirbėti iki nakties ir nuėmus dėžę ją atidaryti – po šios operacijos jau kitą dieną pajudėjau link Kauno, kur susipažinau su savo pakeleiviu Andriumi. Sudėjome daiktus kaip „Lego“ konstruktorių į automobilį ir pajudėjome link Lenkijos.“
Tokių nutrūktgalvių buvo ir daugiau – viso į Maroko dykumas per visą Europą patraukė net aštuoni automobiliai ir beveik dvidešimt bendraminčių. Pirmosios dienos tikslas buvo įveikti daugiau nei tūkstantį kilometrų ir apsistoti Brno mieste Čekijoje.
Naujos patirtys vos išvažiavus iš Lietuvos
Pasakodamas apie pirmosios dienos kelionę G. Ivanauskas šypsodamasis pasakoja, kad jo pakeleivis pirmą kartą susipažino su lietuvio skrandžiui kiek neįprastu lenkišku maistu: „Pakeliui draugas prarado fliakų nekaltybę. Paragavo skrandžių sriubos, kas daugeliui yra tikra egzotika.“
Tiesa, keliautojai pasakojo, kad net ir važiuojant puikiais kaimyninės šalies greitkeliais raliui ruoštas automobilis pradėjo varginti. Automobilio salone teko klausytis sportinių padangų skleidžiamo garso ir vibracijų. Specialūs amortizatoriai taip pat nepasižymėjo komfortu. Triukšmą kėlė ir sportinė greičių dėžė bei dėl jos charakteristikų aukštesniais sūkiais dirbantis variklis. Pastarasis, beje, buvo pakeistas – po kapotu tūnojo dviejų litrų darbinio tūrio, 150 AG išvystantis motoras iš trečiosios kartos „Golf GTI“. Visų šių modifikacijų rezultatas buvo ne tik komforto trūkumas, tačiau ir nemažos degalų sąnaudos.
Prisimindami pirmąją dieną ekipažo nariai sako, kad nepatogumų buvo tikrai daug, tačiau tvyrojusi gera nuotaika ir nuotykių troškimas buvo daug stipresni: „Nusiteikimas buvo toks, kad kiekvienas nepatogumas buvo tik dar viena didelio nuotykio sudedamoji dalis. Važiavome į Afrika senučiu automobiliu – žodis komfortas šioje kelionėje tiesiog negalėjo būti naudojamas. Jau nuo pirmų kilometrų supratome, kad kelionėje bus dar ne vienas iššūkis. Bet to mes čia ir važiavome – gulėti kurorte prie viešbučio daug patogiau, bet ar ten gimsta tokios geros istorijos? Pirmą dieną dar net patys nežinojome, kokių pasakojimų parsivešime.“
Su devyniasdešimtųjų legendomis Monako viduryje
Po įtemptų poros dienų važiuojant per Europą „Ratrace.lt“ karavanas užsuko į prabangos ir išskirtinių superautomobilių koncentracijos vietą – Monaką. Bendrakeleiviai čia aplankė princo automobilių muziejų ir atvyko trumpai fotosesijai į prieplauką. Trečią ar net ketvirtą dešimtį skaičiuojančių automobilių kompanija, pasak keliautojų, praeivių akis traukė labiau už gatvėse zujančius „Ferrari“ ir „Rolls-Royce“ ar fone linguojančias nesuvokiamos prabangos jachtas.
„Visi suprato, kad dalyvaujame išskirtinėje kelionėje ir mums šypsojosi, fotografavo mus ir linkėjo gero kelio!“, – atsiminimais dalinasi G. Ivanauskas.
Po trumpo sustojimo prabangiajame Monake kompanija pasuko link Ispanijos – iš čia keltu dalyviai trauks į Maroką, kuriame laukia ne tik turistavimas, tačiau ir varžybos dykumoje pagal kelio knygą.
Traukiant link Europos krašto nepavyko apsieiti be nuotykių – subyrėjo kartu važiavusios „Škoda“ vandens pompa. Bendrai pasitarus buvo nuspręsta pasidalinti ir važiuoti keliomis grupėmis: vieni tempia mašiną link Ispanijos, kiti lekia ieškoti reikiamų dalių, treti, taupydami laiką, į parduotuvę apsipirkti prieš Afriką. Laikas laipintis į keltą jau suplanuotas ir vėluoti nevalia.
„Važiuojant per kelių mokesčio postą nutrūko trosas ir kaip tyčia tame poste stovėjo prancūzų karabinieriai, kuriems iškart patapo labai įdomu. Mašinos vilkti trosu magistralėje negalima. Sukomės iš situacijos kaip galima. Kadangi jie mūsų nesuprato, o mes – jų, tai kažkaip paaiškinom, kad mašina stebuklingai susiremontavo, – apie nuotykius kelyje dalinosi sportininkas, – Sėkmingai pravažiavę stojome pirmame miestelyje, o kolegos, suradę reikiamą dalį, pradėjo ją keisti tiesiog prekybos centro aikštelėje. Po to, iki kol nusigavome į dykumą, netikėtų nuotykių nebebuvo. Bet tai buvo tik tyla prieš audrą. Tikrą audrą.“
Kelionės dalyvis sako, kad „Ratrace.lt“ renginiai yra ypatingas laisvalaikis, kuomet net ir varžybų metu visi vieni kitiems padeda negailėdami jėgų. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitame žemyne. Apie nuotykius Afrikoje ir kartą per kelis metus užklumpantį lietų dykumoje – jau kitoje pasakojimo dalyje.