Peržvelgus rinką galima pastebėti, jog didžioji dauguma siūlomų miesto visureigių yra varomi tik viena ašimi, ir tik kai kurie turi galimybę būti komplektuojami su visais varančiaisiais ratais.
Prieš nusprendžiant, ar reikalinga keturių varančiųjų ratų sistema, pirmiausia derėtų įvertinti savo važiavimo poreikius bei rinkoje esančių automobilių galimybes. Daugelis šiuolaikinių krosoverių, varomų tik viena ašimi, taip pat turi savybių, leidžiančių važiuoti prastais ar sunkiau išvažiuojamais keliais.
Štai tik priekiniais ratais varomuose prancūzų gamybos „Citroën C3 Aircross“ bei „C5 Aircross“ modeliuose įdiegta „Grip Control“ sistema, leidžianti rinktis net iš penkių važiavimo režimų, skirtų įvairiems kelio paviršiams. Tarp jų – ir būtent slidiems keliams ar lengvai bekelei.
Norint tinkamai įvertinti poreikius ir galimybes, geriausia keturratį išbandyti įvairiomis sąlygomis. Jau daugelį metų automobilių apžvalgas rengiantis žurnalistas Egidijus Babelis sako, kad dažnai visų varančiųjų ratų sistema yra gerokai pervertinta ir tikrai nebūtina visiems vairuotojams.
„Daug kas automobiliuose nėra reikalinga, nors kai kam gali pasirodyti būtina. Modernios transporto priemonės išlepino žmones, jiems nebereikia gilintis į vairavimą, vairuotojai tapo važiuotojais, kuriuos gąsdina menkiausios anomalijos ir prastesni keliai. Nedažnas nutuokia, ką gali viena ašimi varomas automobilis. Retas, turėdamas visais ratais varomą mašiną, ją išnaudoja“, – teigia automobilių žinovas.
Padangos ir prošvaisa – itin svarbūs kriterijai
Žurnalistas pasakoja, kad išsirinkti automobilį su keturiais varančiaisiais ratais visada yra paprastesnis sprendimas, nes tvarkytis su sudėtingomis sąlygomis patikima technikai, bet, pasak jo, tai dažniausiai nėra būtina.
„Realiai, kalbant apie šią žiemą, jei nereikia brautis iki giliai užpustytos miško trobelės sudėtinga bekele (žvyrkelis – ne bekelė), nematau, kur dar kiltų problemų dėl viena ašimi varomo automobilio Lietuvoje. Svarbu atkreipti dėmesį ne į varomų ašių skaičių, o į padangas. Geriausias visureigis su plikomis pigiomis gumomis ant sniego pasirodys apgailėtinai“, – perspėja E. Babelis.
Kalbant apie varančiuosius ratus, verta atkreipti dėmesį į skirtingą automobilių kainą bei degalų sąnaudas. Pavyzdžiui, vidutinės klasės krosoveris „Hyundai Tucson“ parduodamas tiek su viena, tiek su abiem varomomis ašimis, o šių variantų kaina skiriasi beveik 3 tūkst. eurų. Negana to, brangesnė keturių varančiųjų ratų versija, remiantis gamintojo duomenimis, naudoja beveik litru daugiau degalų 100 km bei išmeta daugiau teršalų.
Automobilių žinovas čia vėl pažymi pasirinkto maršruto svarbą ir sako, jog žemam automobiliui greičiausiai prireiks keturių varančiųjų ratų, jeigu teks važiuoti per gilų sniegą. Tokiu atveju jam tiesiog tektų stumti sniegą buferiu, o tam reikia ypač stipraus ratų sukibimo su kelio danga.
Didesnę prošvaisą turintis ir geromis padangomis „apautas“ automobilis, pasak pašnekovo, greičiausiai taip pat prasiirtų per pusnis net ir varomas tik priekiniais ratais, mat šiam netektų buldozerio vaidmuo.
Renkantis didesnio pravažumo automobilį vertėtų atkreipti dėmesį ne tik į tai, kaip vizualiai atrodo jo prošvaisa, bet ir patikrinti gamintojo skelbiamus duomenis. Kalbant apie pravažumą bekelėje, turbūt vienas dažniausiai minimų krosoverių yra „Subaru Forester“, kuris, gamintojo teigimu, turi 22 cm prošvaisą, o jau aptartas „Hyundai Tucson“ – tik 17 cm.
O dviem ratais varomas „Citroën C5 Aircross“ turi net 23 cm prošvaisą ir turbūt mažiausiai į bekelę pretenzijų turinčią išvaizdą – šis stilingas miesto automobilis pasižymi solidžiomis pravažumo galimybėmis net esant blogoms kelio sąlygoms.
„Bekelėje reikia ir prošvaisos, ir visų varančiųjų. Ant kelio – nei to, nei ano“, – patvirtina E. Babelis.
Važiavimo režimai praverčia ir profesionalams
Nors žurnalistas sako, kad didelė dalis automobilio pravažumo priklauso nuo vairuotojo gebėjimų, jis taip pat pripažįsta, jog moderniuose automobiliuose įrengti skirtingi vairavimo režimai dažnai praverčia. Tokios sistemos kaip „Citroën“ montuojama „Grip Control“ kompiuteriu valdo ratų praslydimą ir paskirsto tinkamą kiekį galios abiem ratams.
„Vairavimo režimai turi įtakos. Galima važiuoti be jų, tačiau turi mokėti vairuoti, skaityti kelią ir atsižvelgdamas į tai paskirstyti galią. Priklausomai nuo to, kokia danga – sniegas, šlapia žolė, akmenukai ar smėlis, vienose vietose reikia greičio ir kad ratai šiek tiek prasisuktų, o kitose verčiau naudotis sukimo momentu ir vengti prasisukimo, nes gali užsikasti“, – dėsto automobilių apžvalgininkas.
Žurnalistas taip pat sako, kad naujuose automobiliuose veikiančios saugos sistemos neleidžia ratams prasisukti, o būtent to kartais ir reikia vairuojant sudėtingomis sąlygomis. Tokiu atveju labai svarbu parinkti tinkamą važiavimo režimą, mat su tuo susijęs ratų elgesys.
Nustačius sniegui skirtą režimą ir spustelėjus akceleratorių, ratai turės daugiau laisvės prasisukti vietoje – taip bus lengviau išvažiuoti įstrigus pusnyje ar neprarasti automobilio valdymo važiuojant storu sniego sluoksniu. Įsijungus, tarkime, akmenuotam paviršiui skirtą funkciją, ratai gaus itin mažai laisvės prasisukti – dardant akmenimis būtinas tikslumas ir bet koks papildomas ratų pasisukimas gali reikšti sugadintą automobilio dugną ar prakirstą padangą.
Tiesa, moderniuose krosoveriuose įdiegta ir daugiau tikriems visureigiams skirtų funkcijų: jau anksčiau minėtas „Citroën C5 Aircross“ turi nuokalnės asistentą, kuris, važiuojant stačia nuokalne žemyn, padeda automatiškai palaikyti nedidelį greitį. Tai leidžia ne tik išlaikyti automobilio kontrolę, bet ir išsaugoti ratus bei kėbulą nuo galimų pažeidimų.
Anksčiau, kai transporto priemones sudarė tik mechaninės dalys, keturiais ratais varomas automobilis turėjo gerokai didesnį pranašumą prieš varomą viena ašimi – dėl atviro tipo diferencialų dažniausiai galia būdavo perduodama tik į tą ratą, kurio prastesnis sukibimas su kelio danga. Tokiu atveju net menkiausia kliūtis galėdavo reikšti sunkumus stumiant ar tempiant įstrigusią mašiną.
Dabar, kai galia į ratus perduodama padedant kompiuteriui, išnyko poreikis didžiąją laiko dalį naudotis visais varančiaisiais ratais. Tai vairuotojams leidžia sutaupyti ne tik perkant automobilį, bet ir jį eksploatuojant.